Nikolajus Ciskaridzė, Julija Machalina – tai Rusijos baleto žvaigždės, žibėjusios šeštadienio vakarą Žalgirio arenoje, kur vyko ilgai lauktas projektas „Šimtmečio baletai“. Renginio metu žiūrovai galėjo išvysti net tris skirtingus spektaklius: „Šecherezada“, „Fauno popietė“ ir „Poloviečių šokiai“.
Visi trys parodyti spektakliai buvo skirtingi tiek muzikos, tiek choreografijos, tiek kostiumų prasme. Juose šoko tikra gausybė atlikėjų, nes scenoje šeštadienio vakarą buvo galima išvysti net 70 šokėjų, kurie atstovavo Maskvos Didįjį Teatrą bei Kremliaus baletą. Iki šiol projektas „Šimtmečio baletai“ apkeliavo daugybę pasaulio šalių, kur buvo puikiai sutiktas, tačiau Lietuvoje jis pirmą kartą, nors pagrindiniai renginio dalyviai su Lietuva yra susiję daugybe aspektų. Viena ryškiausių baleto žvaigždžių Nikolajus Ciskaridzė yra geras dizainerio Juozo Statkevičiaus draugas. Beje, pastarasis taip pat stebėjo renginį, o po Nikolajaus Ciskaridzės antrojo pasirodymo, įteikė jam didžiulę puokštę gvazdikų. Kita spektaklio žvaigždė - Julija Machalina – yra šokusi su Povilu Vanagu viename Rusijos projekte „Bolero“.
Prieš kiekvieną spektaklį Maskvos Didžiojo teatro baletmeisteris Andris Liepa pristatydavo visus, prisidėjusius prie reginio ir trumpai nupasakodavo siužetą bei spektaklio istoriją.
Pirmiausiai kauniečiai ir miesto svečiai išvydo spektaklį „Šecherezada“. Vaizdas scenoje buvo itin malonus kiekvieno akiai – žiūrovus pakerėjo ne tik aukštas artistų pasiruošimo lygis, bet ir dekoracijos, spalvingi kostiumai. Ypač žavėjo balerinų plastika, puiki koordinacija ir grakštumas. Pačioje spektaklio pabaigoje įspūdingi Nikolajaus Ciskaridzės sukiniai privertė areną garsiai ploti ir aikčioti iš nuostabos. Spektakliui pasibaigus ilgai netilo aplodismentai ir solistams teko net keletą kartų nusilenkti.
Po ilgosios pertraukos laukė dar du spektakliai, tik abu gerokai trumpesni nei pirmasis. „Fauno popietė“ pasakoja istoriją, kaip jaunas faunas susitinka keletą nimfų, su jomis flirtuoja, jas gaudo, tačiau šios pabėga. Spektaklis sukėlė gana prieštaringas publikos reakcijas – vieni žavėjosi įspūdingomis dekoracijomis, kiti su draugais aptarinėjo keistoką Nikolajaus Ciskaridzės kostiumą ir iš jaudulio kiek drebančias kojas, treti po pasirodymo šaukė „Bravo“.
Po ramios ir švelnios antrosios dalies sekė paskutinis spektaklis - „Poloviečių šokiai“, kuris savo energija, muzika ir kostiumais buvo labai panašus į pirmąją dalį. Ši dalis buvo pati įsimintiniausia, nes dėl puikiai pažįstamos muzikos, greito ritmo, daugybės vyriškų partijų kėlė stiprias emocijas.
Pasibaigus pasirodymams salė atlikėjus apdovanojo gausiomis ovacijomis stovint. Artistus taip pat pasveikino mažosios Nerijaus Juškos mokyklos balerinos.
Nuotraukos Linos Pankratjevaitės
