Dublinas – tai Airijos sostinė, į kurią emigruoja nemažai lietuvių. Į šį miestą tautiečiai atvyksta ieškoti gerai apmokamo darbo. Deja, jo tenka ieškoti ilgas savaites, nes airiai mieliau priima savo tautietį nei emigrantą.
Skrydžio į Dubliną metu nemažai lietuvių diskutavo, kokio darbo vyksta ieškoti. Dauguma skrido jau žinodami ką ir kur dirbs, bet ne maža dalis skrido tik žinodami kur galės trumpam apsistoti, iš anksto nesusiradę darbdavio. Tokie emigrantai sakė, jog paliko gimtąją Lietuvą, nes nebegalėjo čia susimokėti didžiulių mokesčių. Naujieji emigrantai neslėpė, jog už paskutinius pinigus nusipirko lėktuvo bilietus ir mėnesiui išsinuomavo 1 kambario butą.
Dublinas pasitiko labai vėjuotu oru, kuris mums galėtų pasirodyti neįprastas, bet Airijai toks oras yra būdingas. Vos lėktuvui nusileidus ir išėjus iš oro uosto terminalo, jau buvo galima išgirsti lietuvių kalbą. Daugelis lietuvių atėjo pasitikti savo draugų, atvykusių ieškoti geresnio gyvenimo.
Airijos sostinė pasižymi kaip mokslo ir kultūros centras. Mieste yra mokslų ir dailės akademijos, Dublino miesto univesitetas, Valstybinis aukštojo mokslo institutas, nacionalinė galerija ir biblioteka, mokslo ir meno muziejus. Tačiau miesto gatvėse galima išvysti ir ne tokių gražių dalykų. Nemažai žmonių gatvėse sėdi tiesiog ant šaligatvio, daug airių gatvėse vartoja pigų vynelį ir visiškai nesuka galvos, ką apie tai pagalvos turistai. Vietoj to, kad dingtų iš viešumos, tokie išgėrę piliečiai dar užgaulioja pro šalį einančius žmones angliškais keiksmažodžiais.
Emigravę lietuviai atskrenda ieškoti gerai apmokamo darbo, bet patys airiai jo jau neberanda, o kai kurie taip ir gyvena... ant šaligatvio. Imigracijos pasekmės Airijoje jau ženkliai jaučiamos, todėl šalies darbdaviai mieliau į darbą priima Airijos pilietį nei lietuvį.
