Antrus metus iš eilės vykstantis „Viasat“ kino komedijų festivalis (spalio 14–23 d.) šiemet pristato septynis filmus: „Pataikyk kulką į mane“, „Tamara Driu“, „Misija: Londonas“, „Miestas saloje“, Prancūzijos „Širdžių daužytojas“, „Mikmakai“, „Gastrolės“) bei trumpų komedijų retrospektyvą, sudarytą bendradarbiaujant su festivaliu „Tinklai“. Didžiausi ir laukiamiausi „perliukai“, bent jau mano manymu, yra „Gastrolės“ ir „Miestas saloje“, taip pat dar ir „Mikmakai“, bet apie juos vėlesniuose įrašuose.
Taigi žvarbų ir lietingą ketvirtadienio vakarą įvyko „Viasat“ kino komedijų festivalio atidarymas, kurį vedė aktorius Giedrius Savickas. Po trumpos „Kino pavasario“ vykdančiojo direktoriaus Algirdo Ramaškos sveikinimo kalbos bei kviestinių svečių aktorių Audriaus Bružo ir Kirilo Glušajevo ironiško aptarimo kuo skiriasi filmavimas užsienyje ir Lietuvoje (vagonėliuose yra maisto, pvz.) ir paaiškinimo, kodėl jų neliko juostoje „Pataikyk kulką į mane“ (nes iškirpo), įteikus festivalio rengėjų simbolines dovanas keliems žiūrovams, prasidėjo pirmasis festivalio filmas.
Britų kino juosta „Pataikyk kulką į mane“ (angl. „Wild Target“, 2010 m., režisierius Jonathan Lynn) yra 1993 m. prancūzų filmo „Cible émouvante“ (rež. Pierre Salvadori) perdirbinys.
Pagrindinis veikėjas – vidutinio amžiaus samdomas žudikas Viktoras Meinardas (akt. Bill Nighy) gauna užduotį nudobti profesionalią vagilę ir sukčiautoją Rožę (akt. Emily Blunt), bet kažkaip nesiryžta, o vietoj to tampa jos „apsauga“ nuo kitų pasamdytų žmogžudžių, pasiryžusių nukenksminti juos abu. Į rafinuoto ir aristokratiško žudiko ir tiesmukiškos, nesugyvenamo charakterio klastotojos kompaniją įsimaišo dar ir trečiasis narys Tonis (akt. Rupert Grint) ir štai jie visi kartu tampa „šeima“...
Sėdintieji kino salėje pasiskirstė į dvi dalis: į nuolat kvatojančių ir santūresnę. Juokelių daug, vieni šiaip juokeliai, kiti gal labiau vykę, bet asmeniškai aš buvau prie santūriųjų, nes, kaip žinote, juokauti galima įvairiai, bet nevisada būna juokinga taip, kad norėtųsi juoktis (garsiai). Gerai tiek, kad jie „neperspausti“, neįkyrūs. Žinoma, apskritai šis filmas humoro lygiu gerokai lenkia įvairius amerikietiškus pyragus, bet klausimas, ar pakankamai. Didžiausias šio filmo minusas tas, kad po visai neblogos pradžios, vėliau persiritus į antrąją pusę, jis praranda tempą, siužetas tampa per daug nuspėjamas ir, laukiant savaime suprantamos pabaigos, visas filmas pasirodo ištęstas.
Įdomus paradoksas yra tai, kad, atrodo, jog filmas galėtų būti labai teigiamas (emocijų prasme), vos ne šeimyniškas, bet, nors ypač nesitaškoma krauju, nėra brutalių scenų, suskaičiavau per visą filmą žudikų „aukas“: apytiksliai penki lavonai, vienas žmogus komoj, kitas – šiaip ligoninėj... Kadangi tai ne „Sopranai“, tad krenta į akis, bet, kita vertus, aišku, kam skirtas tas „T“ ženkliukas festivalio programoje prie „Pataikyk kulką į mane“ filmo.
Reziumė: labai nuotaikos negadina, o ar pakels, priklauso nuo poreikių, nes visi ingredientai (pvz., gražūs žmonės, veiksmas, intrigėlė, juokeliai) reikalingi masiniam žiūrovui patenkinti yra, tik šiek tiek aukštesniame negu visiškai lėkštų ir banalių komedijų lygyje.
imdb: http://www.imdb.com/title/tt1235189/
Įvertinimas: pusė „puikiai“.
