Vieni klausia, kodėl jiems niekas nesiseka, o kiti sėkmingai kopia karjeros viršūnėmis. Kodėl? Šis klausimas turbūt kankina ne vieną lietuvį krizės laikotarpiu. Matyt, geriausią atsakymą į šį klausimą rasite bestselerio „Kas paėmė mano sūrį?" autoriaus naujojoje knygoje „Viršūnės ir slėniai". Ši knyga - tai greitai perskaitomas alegorinis pasakojimas, iš kurio kiekvienas pasiims bent dalelę optimizmo, kuris toks reikalingas sunkiu laikotarpiu. Viršūnės - tai akimirkos, kai džiaugiamės savo pasiekimais, o slėniai - kai jaučiamės prislėgti ir nelaimingi. Viršūnes ir slėnius skiria plynaukštės, jose atsiduriame tuomet, kai tarsi nieko nevyksta: nei gero, nei blogo.
Knygoje užrašytos paprastos tiesos, kurias knygos pasakotojas vadina „įgūdžių filosofija" (išskiriamos vertybės ir dorybės, tokios kaip išmintis, drąsa, kuklumas, saikas: Jei nori ilgiau išlikti viršukalnėje, būk kuklus ir vertink tai, ką turi. Daryk tai, kas tau padėjo pasiekti viršūnę. Daryk viską dar geriau. Labiau stenkis dėl kitų. Pasiruošk būsimiems slėniams ateityje, p. 150). Istorija konstruojama dialogo forma: pagrindinis veikėjas - jaunuolis, nepatenkintas savo gyvenimu slėnyje, patraukia į viršukalnę, kur sutinka išmintingą senolį. Šis jam duoda naudingų patarimų, tačiau ne sudiktuoja juos, o bando priversti jį patį atrasti tiesas. Senolis klausinėja jaunuolio, ir pastarasis atsakymus turi rasti pats. Toks knygos konstravimas - tarsi supaprastinta Platono dialogų versija, suprantama kiekvienam skaitytojui. Iš tiesų ši knyga skirta plačiai auditorijai - kiekvienas supras, kas norima pasakyti, ir pasiims tai, kas jam naudinga.
Ši istorija moko priimti ne visuomet teigiamus pokyčius gyvenime, ir net nesėkmingu laikotarpiu galvoti apie savo asmeninę „viršukalnę", kurią bus lengviau pasiekti, jei negalvosi apie tai, kad kitas turi daugiau. Viršukalnių ir slėnių pasitaiko kiekvieno žmogaus gyvenime, pakilimai ir nusileidimai - tarsi kreivė, primenanti širdies plakimą, o tai reiškia... kad žmogus gyvas. Knyga perskaitoma per valandą, ir, nors pasakojimas paprastas, vietomis pasirodo ir banalokas, tačiau viso to, kas pasakoma, nederėtų suprasti pažodžiui. Kiekvieno „viršukalnės" ir „slėniai" skiriasi, todėl kiekvienas atras sau reikšmingus patarimus bei pritaikys gyvenime. Dalelė optimizmo dar niekam nepakenkė.
