Dalyvio anketa
1. Vardas Pavardė. Ernestas Samsonas.
2. Kas, tavo nuomone, yra geras kinas? Geras kinas yra toks kinas, kurio neužmirši kitą ir dar kitą dieną. Geras kinas yra tas, kuris priverčia pasikeisti ir apmąstyti, ką padarei ir ką dar padarysi.
3. Apibūdink trimis žodžiais Europos kiną. Europos kinas – išskirtinis kino pasaulis.
4. Jei būčiau režisierius, būčiau Micheal Haineke, Charlie Chaplin, Alfred Hitchcock, Krzysztof Kieslowski ir Roberto Benigni mišinys, nes šie režisieriai sukūrė tokį kiną europietišką kiną, kokį turime dabar: linksmą, intelektualų, nuoširdų ir sudėtingą.
5. Kai liūdžiu, žiūriu daugybę filmų ir ieškau atsakymų liūdesiui pateisinti.
„Mažylis Nikolia“ – apie vaikus ir tėvus, vaikams ir tėvams
„Mažylis Nikolia“ – prancūziška šeimyninė komedija apie vaikus ir jų tėvus, vaikams ir tėvams. Režisierius Laurentas Tirardas (Lietuvoje 2007 metais rodytas jo filmas „Molière“) priėmė tikrą iššūkį ekranizuoti daugiau nei į 30 kalbų išverstų René Goscinny knygų veikėjo Nikolia istoriją, bei atkurti 60-tųjų laikotarpį.
Viskas prasideda nuo vaikiškos svajonės, kas mes būsime rytoj. Virtinė keistų, bet labai smagių įvykių padės pagrindiniam veikėjui mažyliui Nikolia surasti atsakymą į šį klausimą. Nusprendęs, kad jo mama ir tėtis ruošiasi jam padovanoti „nelauktą dovaną“ – broliuką, su būriu draugų sugalvoja planą, kaip likti mylimiausiu šeimos vaiku. O čia jau pamatysime Nikolia ir mergaičių vakarėlyje, ir beprotiškame pasivažinėjime limuzinu, ir stebuklingo gėrimo gamyboje, ir net ieškant baisiausio miesto nusikaltėlio.
Mažyliui Nikolia (aktoriaus Maxime Godartas debiutinis vaidmuo) draugiją palaiko puikus būrys bendražygių, kurių dauguma irgi debiutuoja didžiajame kine: Vincentas Claude'as, Charlesas Vaillant'as, Victoras Carlesas, Banjaminas Averty, Germainas Petit Daminico ir klasės „moksliukas“ Damienas Ferdelis. Iš vyresnių aktorių ypač išsiskiria Nikolia tėvų ir klasės mokytojos (Sandrine Kiberlain) kuriami personažai. Kartais aktorių atliekami vaidmenys yra per stipriai paveikti stereotipų, bet filmo nostalgiškas žvilgsnis ir aktualumas šioms dienoms tuos stereotipus leidžia priimti su plačia šypsena. O šypsena viso filmo metu lydi kiekvieną žiūrovą. Vien ko verta scena, kai mokinių sveikata tikrinama rašalo dėmių testu. Režisierius juokiasi iš stereotipų kartu su žiūrovais.
Svarbu paminėti, kad „Mažylis Nikolia“ neleis nuobodžiauti ir suaugusiems. Filme yra daugybę nuorodų į suaugusiųjų gyvenimą: konfliktus, gyvenimo gerovės ir didesnio atlyginimo siekimą, norą nenusileisti kaimynui ir šalia viso to išlikti laiminga šeima. Čia ir stereotipinės Nikolia mamos-namų šeimininkės noras išmokti gotikos laikotarpio pavadinimo kilmę ir net pačiai vairuoti automobilį (kuris šiuolaikinis vyras nėra sakęs: „tiesiau tiesiau tiesiau“, kai mokė savo žmoną vairuoti). Viskas aktualu ir XXI skaitmeniniame amžiuje.
Reiktų paminėti ir operatorių darbą. Kiekvienas kadras išradingai keičia filmavimo scenas. Aplinka ir apranga net neleidžia suabejoti filmo iki galo išpildytu filmo apipavidalinimu. Retro stilistika išlaiko ir Richardo Wagnerio, Johny Farina muzika. O Renano Luce muzikinis kūrinys „On est pas à une bêtise près“ skambės mintyse ir po filmo.
„Mažylis Nikolia“ – geras pavyzdys, kaip kino klasika gali būti ekranizuota ir gyventi kino ekranuose.
Džiugu, kad režisierius Laurento Tirardo ir toliau bandys sudominti jaunesniąją kartą – 2012 metais bus pristatyta jo režisuojama naujausia „Astérix and Obélix: God Save Britannia“ dalis. Filmas ir toliau tęs istoriją pagal klasika tapusius komiksus apie galų miestelį. Tikėsimės ir toliau prancūziško subtilumo, profesionaliai sudėliotų, bet labai žaismingų dialogų. Ir svarbiausia – vėl labai netikėtų posūkių su laiminga pabaiga.
