Valdas Kiziūnas, www.jaunimogidas.lt
„The Girl with the Dragon Tatoo” (švediškai Män som hatar kvinnor, išvertus iš švedų kalbos – „Vyrai, kurie nekenčia moterų“) – yra garsi romano, tuo pačiu pavadinimu, ekranizacija.Nors originalus pavadinimas yra „Vyrai, kurie nekenčia moterų“, tačiau šioje recenzijoje naudosiu visiems geriau žinomą pavadinimą „Mergina su drakono tatuiruote“, juolab, kad yra tokiu pat pavadinimu išleisti ir romanas.
Šio filmo priešistore galima laikyti rašytojo Stiego Larsono gyvenimą. Iš esmės romanas, o vėliau pasirodę filmai, yra tarsi rašytojo gyvenimo atspindys, jo idealai ir kovos. S. Larsonas buvo socialistas, dažnai priskiriamas komunistams, dešiniųjų ekstremistų ekspertas, antidemokratinių judėjimų, moterų teisių gynėjas. Dalį savo pasaulėžiūros ir žurnalistinės patirties (jis buvęs žurnalistas) perkėlė į „Tūkstantmečio“ sagos trilogiją kartu ir į „Mergina su drakono tatuiruote“.
Nors ir keista, apie šią trilogiją plačioji visuomenė sužinojo tik po autoriaus mirties, 2004 m., kai kūrinys buvo išspausdintas ir jis tapo tikra sensacija Švedijoje, o vėliau ir visoje Europoje bei pasaulyje. Knygos buvo graibstomos bei verčiamos į kitas kalbas, įskaitant ir lietuvių.
Jau tapo įprasta, kad geriausi kūriniai sulaukia ekranizacijos. Pirmasis, kuriam geriausiai pavyko ekranizuoti romaną, yra Niels Arden Oplev (vėliau amerikietišką ekranizaciją pateikė David Fincher, bet iki švediško originalo – toli kaip iki mėnulio).
Vienas iš pagrindinių „Tūkstantmečio“ (Milenium) herojų – žurnalistas Michaelis Blumkvistas (aktorius Michael Nyqvist), yra nuteisiamas trims mėnesiams kalėti už žurnale „Millenium“ paskelbtus rašinius, kurie atskleidžiančia korupciją ir nelegalius sandorius. Tačiau iki kalėjimo likus pusei metų, per Kūčias, sulaukia keisto pasiūlymo iš verslininko Wangerio. Jis prašo atskleisti prieš 40 m. nužudytos merginos pėdsakus. Keisčiausia, kad galimas žudikas, per pono Wangerio gimtadienį, kasmet vis iš kitos šalies atsiunčia mažą dovanėlę. Per 40 m. tokių dovanėlių susirinko jau per 40. Pagrindiniai įtariamieji asmenys – iš didelės Wangerio šeimos.
Kitoje siužeto linijoje Lisbeth Salander (aktorė Noomi Rapace) – maištinga, nestandartinės išvaizdos, auskarais apsikarsčiusi mergina, profesionali programišė, suteikusi informaciją apie Mikaelį Blomkvistą tam pačiam Wangeriui ir vėliau pradėjusi domėtis jo veikla.
Jau minėta Lisbetha turi savo gyvenimo istoriją bei daugybę paslapčių. Jai 24 m., tačiau teismo sprendimu jai priskiriamas globėjas, profesionalus teisininkas. Šis žmogus stengiasi apriboti merginos laisvę, atsiranda įvairi prievarta (ir seksualinė), nes mergina priskiriama žemiausiam sluoksniui. Ir vis tik bežiūrint filmą tikrai nenuspėjama, kas gi vis tik vėliau susies Mikael Blomkvistą ir Lisbeth Salander ir kaip jų, visiškai skirtingi gyvenimai, susipins.
Filme gausu švediškų vaizdų, pakrančių, klimato niuansų bei švediškos gyvensenos atspindžių. Matosi, kad vis tik laisva, pažengusi valstybė bei visuomenė, tačiau yra žmonių, kurie gyvena „dvigubą“ gyvenimą, kuriuos valdo tam tikri primityvūs instinktai.
Pagrindinių aktorių vaidyba nepriekaištinga, charakteriai tinkamai sudėlioti, ypač Lisbethos, kuri ir yra šio filmo vinis. Beje, išpopuliarėjus šiam filmui, ji tapo garsi ir tarptautinėje arenoje. Apskritai skandinaviškuose filmuose moterys dažniausiai vaizduojamos stipresnės.
Gal tai lėmė ir šio regiono specifika. Pažiūrėjęs šį filmą, prisiminiau švedų Tomo Alfredsono filmą „Įsileisk mane“ („Let the right one in”, švediškai „Låt den rätte komma in”), apie mažą mergaitę vampyrę, kuri įsimyli mokykloje patyčių alinamą berniuką.
Iš dalies galima sakyti, kad filmas „Mergina su drakono tatuiruote“, kažkuo yra panašus, nes smurtas, patyčios, tam tikruose epizoduose gana skaudžiai „užkabina“ esamus herojus.
Filme galime įžvelgti aliuzijas į tam tikrą istorinį laikmetį, religinį fanatizmą, o smurtinės scenos tik paryškina visuomenės žaizdas, ypač tai matyti žiūrint į vyriškąją pusę, kuri dažniausiai vaizduojama kaip žiaurumo įsikūnijimas.
„Mergina su drakono tatuiruote“ –garsiausias švedų kūrybos filmas, uždirbęs milijonus, kaip ir rašytojo Stiego Larssonoknygos. Iš tikrųjų, šis filmas prikaustys žiūrintįjį prie ekrano nuo pradžios iki galo. Nebus net minutės arbatos pertraukėlei, vėliau greičiausiai norėsis pasižiūrėti ir kitas likusias dvi dalis.
Visos trilogijos dalys:
1) The Girl with the Dragon Tattoo (liet. „Mergina su drakono tatuiruote“);
2) The Girl Who Played with Fire (liet. „Mergina, kuri žaidė su ugnimi“);
3) The Girl Who Kicked the Hornets' Nest („Mergina, kuri užkliudė širšių lizdą“).
IMDB.com reitingas: 7,7
