Salvadoras Dali būdamas mažas įsivaizdavo esąs genijus, būdamas šešerių norėjo tapti virėja ir versdavo varoti būtent moterišką žodžio gimine. Nieko nuostabaus, kad vėliau menininko kūryba glumindavo ir pačius siurrealistus. Žmonėms, kurie Salvadoro kūrybą įvardindavo kaip beprotišką, Dali sakydavo: ”Vienintelis skirtumas tarp pamišusio žmogaus ir manęs tik tas, kad aš nesu pamišęs“.
Pažvelkime kas liko už kulisų. Kas kurstė Salvadoro Dali įkvėpimą? Kas buvo menininko pamišimo šaltinis? Sakysite, kad tai dangaus žydrynė, vaizduojama daugelyje kūrinių. Ne visai. Labiausiai kontraversiškąjį menininką įkvėpė meilė Galai (Helena Devulina Diakonova).
Gala – gyvenimo ir kūrybos mūza
1929 m. pirmą sykį išvydęs Galą, ispano Louiso Brunelio surengtoje siurrealistų puotoje, Salvadoras liko apstulbęs. Moters spinduliuojantis žavesys trenkė it žaibas iš giedro dangaus ir akimirksniu įžiebė meilę. Salvadorui Dali buvo vis vien, kad Gala buvo susituokusi su Paulu Eluardu (Paul Eluard), turėjo dukrą, tuo labiau menininkui buvo nusispjauti, jog moteris už jį vyresnė 11 metų. Tai buvo meilė. Gala visiškai užvaldė vyro širdį, ir Dali, iš karto, suprato, kad Gala turi priklausyti tik jam vienam.
Ir visai nesvarbu ar tai likimas, žvaigždžių išsidėstymas ar pačio Salvadoro nuojauta, bet moterį jis išsirinko nepaprastą ir vertą siurrealizmo genijaus. Gala buvo aukšto Maskvos pareigūno dukra, užaugusi šaltojoje Rusijoje, bet tapo labiausiai kaitinančiu įkvėpimu Salvadoro vaizduotei. Ji buvo ne ką mažiau įdomi, kontraversiška, pakvaišusi asmenybė, todėl jie abu kartu sudarė neabejotinai kūrybingą tandemą, kuris padovanojo pasauliui nuostabius kūrinius.
Mėlynas dangus, mėlynos pažastys, mėlyna kava
Siekdamas Galos dėmesio Salvadoras buvo itin išradingas. Tikriausiai, šiek tiek, keistas būdas siekti mylimosios dėmesio rodant jai mėlynai nudažytą pažastį. Arba išsitepti pažastis ožkos ekskrementais, o galvą pasipuošti pelargonija.
Sykį Salvadoras sumanė mylimajai įteikti dovaną. Padovanojo rankinę, kurios rankena buvo iš dviračio grandinės. Dovana tirkai originali, bet Galai buvo nepatogu ją nešioti, nes grandinė nuolat tepdavo drabužius ir veržė petį.
Dar vienas menininko mestas koziris siekant Galos meilės buvo mėlyna kava. Taip nesuklydote, kava iš tiesų buvo mėlynos spalvos kaip menininko paveiksluose vaizduojamas dangus.
Salvadoro ir Galos siurrealizmas
1934 m. Salvadoras ir Gala užregistravo santuoką, kurios metu vienas iš santuokos liudytojų buvo Paulas Eluardas, buvęs Galos vyras.
Susituokęs su Gala Salvadoras pasakė: ,,Kiekvienas geras dailininkas, pasišovęs sukurti didelių kūrinių, turėtų pirmiausia vesti mano žmoną. Visi vyrai gali turėti moterį, bet tik Gala gydo dvasią, tik ji be paliovos gyvena kaip žmona, ne kas kitas, o ji paveikslus gerbia labiau negu pats dailininkas, kanda, jeigu reikalauja aplinkybės, maldo mano ėdrumą, ji yra ir tokia, kuri nieko neveikia ir leidžia įgauti pavidalą kūrybinėms jėgoms, erdvę paverčia architektūra, visas baimes išblaško, ji tokia, kuri ką nors veikia, kai neveikia nieko”.
Santuoka įkvėpė Salvadorą Dali ir sužadino jo neišsenkamą fantaziją kūryboje, suteikė idėjų. Salvadoro Dali žodžiais tariant, tai Galos kraujas, kuriuo tapau paveiklus. Jis sulaužė visas siurrealizmo taisykles ir normas, jis tapo nepriklausomu ir dažnai sakydavo: „Siurrealizmas – tai aš”.
Amžina meilė
Ekscentriškosios poros meilės truko šešis dešimtmečius. Buvo akimirkų kai Gala jausdamasi vieniša sakydavo: “Salvadorui vis tiek, kiekvienas mūsų turime savo gyvenimą”, ir guldydavo kitus vyrus į savo lovą, tuo metu jai buvo 70 metų. Taip pat, Gala savo meilužiams dovanodavo tokias brangias dovanas kaip automobiliai ar namai. Daugelis piktinosi, nesuprato, kitiems atrodė keista, tačiau Dali tokiems santykiams neprieštaravo.
1980 m. Salvadoro sveikata smarkiai pablogėjo. Manoma, kad dėl didžiulio kiekio vaistų menininkui pradėjo drebėti rankos, todėl jis nebegalėjo tapyti.
1982 m. Gala mirė, ji norėjo būti palaidota Pubole (pilis, kurią menininkas padovanojo mylimajai), tačiau to meto įstatymai neleido pervežti kūno be valdžios sutikimo. Salvadoras paguldė mylimosios kūną ant galinės automobilio sėdynės ir buvo nutaręs sakyti, jei sustabdytu policija, kad Gala mirė kelyje.
Salvadoras negalėjo susitaikyti su mylimosios mirtimi. Dažniausiai jis sėdėdavo svetainėje užtraukęs užuolaidas ir kalbėdavo pats su savimi apie mirties grožį arba verkdavo balsu. Pasak liudytojų, Salvadoras padegė savo kambarį norėdamas nusižudyti, tačiau mirė jis nuo širdies smūgio.
1989 m. sausio 23 d. buvo rastas jo kūnas, kambaryje skambėjo jo mėgstamas įrašas „Tristanas ir Izolda“.
Mėlyna Salvadoro Dali kava Vilniuje
Menų dirbtuvių-kavinės „Cafe del Arte“ šeimininkas Karolis sako, kad jį įkvėpė ši meilės istorija, todėl jis ilgai ieškojo mėlynosios kavos recepto, kokiu būdu ji buvo gaminama. Ir, apskritai, ar tokia kava buvo ir, ar ją buvo galima gerti.
Ilgai trukusios paieškos davė rezultatų, pasirodo, tokia kava tikrai egzistavo ir tai nėra tik gražios, romantiškos, kiek pakvaišusios istorijos apie meilę pikantiška detalė.
„Tokia kava ypatinga ne tik savo spalva, bet ir skoniu, ji turi ypatingų prieskonių, o dar labiau ji ypatinga savo istorija“, – pasakoja Karolis.
Mėlyna kavos naujiena vienintelė Lietuvoje ir jos bus galima paragauti nuo rytdienos kavinėje „Cafe del Arte“. „Meilės diena gali būti ir aistringai mėlyna, juk raudona jau taip pabodusi. O mėlyna Salvadoro Dali kava maloniai nustebinsite savo mylimuosius ir save pačius“, – sako kavinės šeimininkas.
