Mėnuo Juodaragis XIII.Trečioji diena

Šeštadienį "Mėnuo Juodaragis" dalyvius lepinusi saulutė, trečiąją festivalio dieną ir vėl pasislėpė. Dangų puošė pilki, niūrūs debesys. Vieni žmonės nuo ankstyvaus ryto ėmė krautis daiktus ir ruoštis kelionei, kiti nepabūgę atšalusio oro, rinkosi žiūrėti filmų, paklausyti paskaitų ar pasigrožėti įspūdingu karo istorijos klubo „Varingis" pasirodymu. Vyrai demonstravo senąsias kovas, parodė Garbės ratą, kai laimėjusysis pats gali išsirinkti priešininką, inscenizavo mūšį, kuriame kiekvienas kovojo už save. Paskutiniąją „Mėnuo Juodaragis" Aukštadvaryje dieną prie scenos nebebuvo tokios gausios publikos kaip festivaliui prasidėjus: dauguma dalyvių buvo išvykę, nuskubėję įsigyti patinkančių dirbinių „Amatų kieme", bandė atgauti festivalio metu prarastą energiją ar laiką leido klausydami paskaitų , kuriose sužinojo apie tautosakinį velnią, J.Basanavičių - „iš gyvenimo vėlių ir velnių bei jo paties" , domėjosi apie senovės vyrų ir moterų drabužius. Sužinojo, kad kepurė senovėje vyrui buvo tokia pat svarbi kaip peilis bei simbolizavo pagarbą ir apsaugą. Išvažiuojantiems iš festivalio kelią pastojo purvo kalvos, mašinų ratų išmalti Aukštadvario regioninio parko keliai, tačiau visiems užstrigusiems padėjo traktorius. Kovoti su purvu nesisekė ir VIP zonos gyventojams, kurių automobilius taip pat reikėjo traukti. Šį kartą išlošė tie, kurie keturrates transporto priemones paliko atokiai nuo renginio vietos. Nors festivalio metu jiems ir teko tolokai kulniuoti iki renginio vietos, bet bent jau išvykti galėjo be problemų. Taigi parsivežę iš festivalio smagią nuotaiką, laukam naujų metų ir keturioliktojo "Mėnuo Juodaragis"!