Vienoje vietoje, šeštadienio popietę, pamatyti Lietuvos naktinio gyvenimo kūrėjus – retas reiškinys. Bet tai nutiko pirmojoje šalyje elektroninei muzikai ir naktiniam gyvenimui skirtoje konferencijoje „Baltijos elektronika“ , kuri vyko Nacionalinėje dailės galerijoje. Septynios valandos, trisdešimt delegatų, penkios diskusijos, du pranešimai, paskaita ir paroda. Ir tai tam, kad senieji scenos vilkai, jauni atlikėjai ir renginių organizatoriai dalintųsi patirtimi ir taip keltų Lietuvos elektroninės muzikos scenos lygį.
Renginys prasidėjo pusvalandžiu vėliau, nei buvo planuota, tačiau mažai kas pyko: ramiai gurkšnojo kavą, dalijosi penktadienio nuotykiais ir apžiūrinėjo nedidelę, tačiau įdomią Lietuvos skrajučių parodą. Daugelis apžiūrinėdami parodą šypsojosi, prisiminę seniai įvykusius renginius.
Pirmasis scenoje pasirodė Jaagup Jalakas – ryškus Estijos elektroninės muzikos veikėjas, vadovaujantis vienam klubui ir organizuojantis audiovizualinį festivalį Estijoje. Jis klausytojus supažindino su savo šalies klubinės kultūros istorija, kuri prasidėjo labai panašiu laiku kaip ir Lietuvoje ir toliau panašiai plėtojasi. Kuriasi daug mažų klubų, kur dar grojama tikroji elektroninė muzika, didieji klubai tapo mados reikalu tiek muzika, tiek ir lankytojais, tai tiesiog pasilinksminimo vietos, kur muzika atlieka antraplanį vaidmenį. J.Jalakas pagrindine problema išskyrė tai, kad žmonės tapo netolerantiški muzikai, besidomintys tik vienu stiliumi ir nieko nenorintys girdėti apie kitus.
Diskusija: Elektroninės muzikos kultūros pokyčiai – kur link einame?
Šioje diskusijoje dalyvavo senieji elektroninės muzikos kultūros veidai, tokie kaip: Martynas Kunigėlis (Antanas Gustaitis), Laurynas Jazzy (Amenų broliai), Sigitas Dj Saga (Strokes Temple), Žilvinas Noruišis (Satta) ir kiek apie naujesnius laikus puikiai išmanantis Mindaugas Čaplinskas (Nostra/Partizanai). Visam paradui dirigavo Loranas Vaitkus (Mix Subas)
Visi pasidalino pasakojimais apie pirmaisiais elektroninės kultūros metais rengtus vakarėlius. Žilvinas Noruišis pasakojo, kad jie vykdavo buvusiuose menininkų namuose ir tikrai negalėjo pasigirti dydžiu. Visi sutarė, kad seniau žmonės buvo ištroškę naujienų ir imdavo tai, ką jiems pasiūlydavo. Šiais laikais klausytojai viską gauna internete ir juos vis sunkiau nustebinti naujai pasirodžiusiais kūriniais. Kai atlikėjas gauna užsisakytą plokštelę, publika jau būna atsiklausiusi tos dainos. Tuo labiau, kad vis dažnėja atvejų, kai net nespėjus pasirodyti albumui, kūriniai jau būna nutekinti į internetą. Tai, anot diskusijos dalyvių, net inicijuoja patys kūrėjai, nes kaip pastebėta, tokia muzika tampa hitais. Taigi, tai dar vienas rinkodaros triukas.
Diskusija: Renginių reklama ir viešieji ryšiai – mada, pliusai ir minusai
Nuspręsta, kad šiuo metu trūksta klubų, kurie galėtų mokėti pinigus organizatoriams- profesionalams. Todėl dažnai organizatorių darbu tampa tik kalendoriaus sudarymas, negalvojant apie jokias klubo ateities vizijas. Svarbiausia reklamuojant renginį yra tiksliai identifikuoti vartotoją, atrasti naujų renginio populiarinimo būdų, kurių Lietuvoje dar niekas nenaudoja ir turėti didelę duomenų bazę. Tuomet atsiras galimybė sudominti ir pritraukti daugiau lankytojų. Visi sutiko, kad labai svarbus yra reklamuojamo atlikėjo vardas bei renginio aktualumas.
Ksenia Kamikaza – Latvijos radijo laidos „Intelligent Beats“ vedėja bei aktyvi naktinio gyvenimo lankytoja – pasakojo apie savo šalies klubų istoriją nuo pačios pradžios iki dabartinių laikų. O pasakojimo pabaigoje ji visus prajuokino papasakojusi apie įdomią vieno Latvijos klubo „face control“ sistemą, kai atėjus prie klubo tenka kalbėtis su durimis, kurių viršuje yra įtaisyta kamera. Už durų sėdintis apsauginis klausinėja įvairių klausimų, pavyzdžiui: Kaip laikaisi? Kas rekomendavo čia ateiti? Ir po kelių minučių nusprendžia, ar durys atėjusiajam atsidarys, ar ne.
Diskusija: lietuviškos muzikos leidyba Lietuvoje ir užsienyje
Lietuviams buvo dalijami patarimai, kaip reiktų elgtis norint išpopuliarėti. Patarta stengtis sukurti kuo daugiau gerų kūrinių ir tik tada kreiptis į leidyklas ir prašyti jų perklausyti įrašus. O pagrindinis patarimas – susirasti pažįstamų, nes be jų kažką padaryti yra sunku. Ši diskusija sulaukė daug pastebėjimų ir klausimų iš salės.
Diskusija: Rinkodara ir muzika. Kas yra rėmėjas ir kaip su jais kalbėti?
Bene ilgiausiai trukusi diskusija su daug juokingų ir kartais absurdiškų istorijų iš renginių organizatorių patirties. Diskusijai vadovavo Tomas Ramanauskas, dirbantis reklamos srityje, bet tuo pačiu ir esantis „Metal On Metal“ grupės nariu. Diskusijos dalyviai nusprendė, kad rėmėjai nėra blogai, tik svarbu, ko jie nori mainais: ar didelio jų firmos logotipo ant skrajučių, ar kūrybiško sprendimo pasirodymo metu. Antrasis variantas atlikėjų vertinamas teigiamai. Taip pat buvo nuspręsta, kad renginių organizatoriai geriau žino, kaip būtų galima tinkamai panaudoti reklamą, nei rėmėjų atstovai.
Labiausiai prajuokino, bet kartu ir privertė susimąstyti apie Lietuvoje veikiančius klubus Sergej Grigorevj paruošta paskaita. Per ją buvo kalbama apie per dideles nuomos kainas miesto centre, dėl kurių turime merdintį Gedimino prospektą ir Pilies gatvę. Taip pat kalbėta, kad net ir už miesto centro įrengtas klubas gali nešti pelno.
Konferencija buvo uždaryta Vodka Jugend ir Lumotree pasirodymu. Daugelis dalyvių per anksti nusivylė ir paliko konferencijų salę, nesusidomėję pasirodymu, tačiau jie padarė klaidą, nes po kelių minučių jau buvo sunku atitraukti akis nuo pasirodymo, kuriame vaizdas maišėsi su garsiais ritmais.
Tačiau ir tai buvo dar ne pabaiga: aptarti konferencijos metu išgirstų nuomonių ir pasiklausyti muzikos visi važiavo į klubą WOO, kur kalbos ir šokiai truko iki ryto.
Renginys, iš kurio ir taip daug tikėjausi, dar sugebėjo pranokti lūkesčius. Buvo gaila, kad renginio organizatorius taip spaudė laikas, nes daugelis su malonumu būtų ilgiau klausęsi diskusijų. Konferencijos atmosfera buvo labai laisva, visų klausimų buvo išklausoma ir kaip galima plačiau į juos atsakoma. O naujos informacijos visi dalyviai gavo tiek daug, kad dar bus kelioms savaitėms apmąstymams. Taigi tikiuosi, kad kitais metais tokia konferencija taip pat vyks ir bus galima išgirsti, kaip pasikeitė situacija elektroninės muzikos padangėje.
