Šiame kasdien modernėjančiame naujųjų technologijų amžiuje neretai iškyla klausimas, ar jaunimas ir knygos yra suderinami dalykai? Gal „brolis" kompiuteris bei internetas jau baigia išstumti skaitymą iš mūsų gyvenimo? Pasirodo, kad nemažai jaunų žmonių skaito. Tai puikus laisvalaikio praleidimo būdas, savęs tobulinimas. Noriu pasidalinti pakalbintų jaunuolių mintimis apie tai, kodėl jauni žmonės skaito, koks jų požiūris į privalomą literatūrą mokykloje, ką jie galvoja apie tai, ar kompiuteris gali išstumti knygas iš jaunų žmonių gyvenimo. Galbūt jų mintys paskatins jus pasiimti į rankas knygą ir artėjantį savaitgalį praleisti jos draugijoje.
„Skaitymas man padeda pasinerti į kitokį pasaulį. Veikėjai tampa tarsi pažįstami asmenys, kurių poelgius galiu pagirti arba papeikti. Skaitydama galiu užmiršti savo gyvenimo rutiną. Tai man padeda padaryti mėgstama grožinė literatūra", - teigia devyniolikmetė Agnė. Apie skaitymo madą Agnė turi tvirtą savo nuomonę: „Skaitymas - tai ne mados reikalas, bet tokių knygų kaip „Haris Poteris" ar vampyrų kultas „ Saulėlydis" skaitymas - mada." Kalbėdama apie internetą mergina tikina, jog kompiuteris negali pakeisti knygų, nes jas malonu liesti, patogiau jomis naudotis skaitant lovoje, traukinyje, paplūdimyje (nereikia rūpintis, jog išseks baterija). Prisiminusi mokyklos metus, studentė Agnė mano, jog privalomos literatūros skaitymas mokykloje yra gerai: „Lengviau suprasti analizuojamų kūrinių ištraukas ir jas nagrinėti, jei šios knygos yra įtrauktos į metų kursą."
„Man skaitymas - laisvalaikio praleidimo būdas. Labiausiai domina tokios knygos, kurios turi išliekamąją vertę ir priverčia susimąstyti. Be to knygos man suteikia žinių, padeda atsipalaiduoti, plečia akiratį", - mąsto aštuoniolikmetis Benediktas. Įdomu, ar visas knygas vaikinas perka, o gal naudojasi miesto bibliotekomis? „Jeigu randu knygų, kurių kaina yra prieinama, perku, o jeigu ne - pasiimu iš bibliotekos" - prasitarė jaunuolis. Benedikto manymu, skaityti yra madinga, nes kiek jam tenka susipažinti su išsilavinusiais žmonėmis, baigusiais aukštąsias mokyklas, jis pastebi, jog jie skaito gana daug. Kad kompiuteris gali pakeisti knygas, vaikinas sako: „Mano nuomone, gali taip nutikti, nes pačiam yra tekę skaityti knygas kompiuteryje, tačiau jaučiant popieriaus kvapą, girdint puslapių šiugždėjimą yra daug maloniau skaityti. Prakalbus apie mokykloje privalomąjį skaitymą, Benediktas prasitaria: „Man tai nepatinka, tačiau šis privalomasis skaitymas yra gerai, nes perskaitai tokių knygų, kurios yra tikrai vertingos, tačiau tu jų niekad nepaimtum į rankas. Baigdamas savo mintis apie jaunimą ir knygas vaikinas taria: „Jaunimui knyga prideda tikrai daug žinių ir ugdo jį kaip asmenybę".
„Skaitymas man - vienas geriausių būdų praleisti laisvalaikį. Labiausiai mane dominanti literatūra - romanai, dramos. Man patinka skaityti, nes tai padeda tobulėti, lavina kūrybinius įgūdžius, taip pat tai privaloma lietuvių kalbos pamokos dalis. Bet aš negaliu sakyti, kad tai yra blogai, nes daugelis privalomos literatūros knygų turi literatūrinę vertę", - atviravo septyniolikmetė Mantė. Pagalvojusi apie skaitymo madą mergina atsakė: „Manau, kad skaityti įvairias psichologines knygas yra mados reikalas."
Iš tiesų galime pastebėti, jog šiandieniame, kompiuterių, pasaulyje dar yra jaunuolių, kurie vertina knygas. Jiems tai puikus informacijos šaltinis. Skaitydami knygas jie sužino naujų dalykų, randa atsakymus į jiems rūpimus klausimus. Tačiau vienas mano apklaustasis - Rokas Baškys, turi šiek tiek kitokį požiūrį į visą tai. Galbūt jo požiūris padės daug kam suprasti knygų, jų skaitymo vertę.
Devyniolikmetis Rokas sakė: „Sakyčiau, kad mėgstu skaityti, bet ar galima sakyti, kad mėgsti, kai esi perskaitęs vos keletą knygų? Vis pagailiu laiko tam. Nors pagarbą knygai jaučiu didelę. Gal tiesiog reikia knygos, kuri būtų apie tai, kas man įdomu. Sunku tokių rasti, esu išrankus. Skaitymas man siejasi su kažkokia mistika, tikrumo jausmu, išmintimi bei susikaupimu. Roko mėgstamiausios knygos tos, kuriose yra žiupsnelis mistikos, paslaptingumo, gal net niūrumo ar peno susimąstymui. Tokios knygos, kurias skaitant prieš miegą, akyse iškiltų gilūs užburiantys vaizdiniai, o sustojus skaityti, negalėtum liautis apie juos galvojęs, kad net naktį sapnuotum. „Nemėgstu tos visos paauglių literatūros, nagrinėjančios jų problemas ir verkšlenančios. Nelabai įdomus ir sausas realizmas. Sunkoka skaityti ir gilią filosofiją, kur kyla mintis, kad autorius „nesąmones svaigsta". Neužaugau gal dar iki tokios literatūros. Nors iš esmės filosofija - įdomu. Bet iki tol, kol pajėgiu ją suprasti. Kiek daug visko nemėgstu pasirodo...Na, bet patinka vaizdingos knygos, su kuo meniškesne kalba (kaip ir minėjau anksčiau, mėgstu, kai mano vaizduotė skatinama), domina egzistencializmo, romantizmo kryptys. Norisi, kad rašytojas žavėtų savo meniniais ir protiniais sugebėjimais. Tačiau kartais atrodo, kad autoriai nerašo tų istorijų, kurias aš noriu išgirsti, kurias atrodo ryte praryčiau, kad tik kas duotų. Matyt, reikės kada pačiam jas imti ir parašyti" - pasakoja studentas. Apie knygų pasiskolinimą iš bibliotekos vaikinas taip pat turi tvirtą savo nuomonę: „Labai nemėgstu skolintis knygų. Man ne tik turinys rūpi, knyga turi būti mano stebuklingas lobis. Tai asmeninis daiktas. Savas. Jei reikia tik informacijos - išsitrauksiu iš interneto. O gera knyga - kaip burtų dėžutė. Jos skaitymas lyg ritualas. Ar kas norėtų tokį daiktą „pačiupinėjęs" vėliau kam nors atiduoti?" Apie knygos pakeitimą kompiuteriu Rokas atsako štai ką: „Jei skaitai tam, kad gautum informacijos, tai kompiuteris gali pakeisti knygas. Nes kompiuteriu ją rasti galima daug lengviau ir sparčiau. Bet jei kalbėsim apie tą estetinį pasigėrėjimą keliantį skaitymą... Na, ar įsivaizduotų kas nors save pievoje, gulintį po medžiu ir vietoj knygos su nutrintu viršeliu, pageltusiais ir kvepiančiais puslapiais, laikantį ant kelių kompiuterį ir skaitantį paslaptingą istoriją? Manau, viskas aišku."
Taigi pamatę jaunuolių požiūrį į knygas, pastebime, kad kiekvienam jos suteikia vis kitokią vertę. Tačiau, jeigu žmonės teigia, kad šių dienų jaunimas yra visiškai nutolęs nuo knygų, mes įsitikiname, kad tai ne tiesa. Manau, kad reikėtų tiesiog garsiau kalbėti apie perskaitytas knygas, pasidalinti patirtais įspūdžiais, sukeltomis mintimis. Galbūt tai sudomintų ir tuos, kurie nemėgsta skaityti. Kas gali būti maloniau nei puodelis karštos arbatos ir knyga, nutrintu viršeliu bei čežančiais puslapiais šaltą rudens vakarą?..
