2011 m. liepos pirmosios dienos, savaitgalis. Dar penktadienį nusprendėme, kad, jei bus blogas oras, važiuosime į vandens parką pasimėgauti „dirbtine“ vasara. Atsikėlėme 6 ryto, oras už lango nežadėjo nieko gero. Liko tik išsirinkti, į kurį vandens parką važiuoti. Kadangi esame iš Kauno, nusprendėme peržvelgti Druskininkų, Jūrmalos ir Vilniaus vandens parkų internetines svetaines, pasidomėti kainomis bei išsirinkti, kur vykti. Nusprendėme vykti visai dienai, todėl įvertinome atstumą iki vandens parko, jo siūlomas kainas ir nuolaidas.
Mėgstame pasilepinti pirtimis ir nusileidimo kalneliais. Kadangi esame buvę visuose vandens parkuose didžiausią įtaką padarė „Vichy“ kainos. Šiame vandens parke buvome prieš metus, o kadangi plačiai žiniasklaidoje nuskambėjo, kad parke atidarytas papildytas pirčių kompleksas, nusprendėme apsilankyti būtent jame.
Apie 12 val. atvykę į vandens parką išsimušėme talonėlį, eilėje buvo tik keli žmonės, todėl stebėtinai greitai priėjome prie bilietų pardavėjos. Pasakėme, kad norėtumėme bilieto visai dienai, su pirčių kompleksu. Pasiteiravome apie taikomas nuolaidas. Bilietų pardavėja informavo, kad nuolaidos su „Laisvalaikio“ kortele taikomos tik pramogoms be pirčių. Taigi, įsigijome bilietus ir tikėjomės gerai praleisti laiką.
Viskas buvo šaunu išskyrus keletą dalykų, apie kuriuos ir norėčiau plačiau papasakoti. Pirmiausiai, nustebino, kad nei vienas vandens nusileidimo takelis neveikė. Abu takeliai prieš paskutiniame aukšte, kaip buvo rašoma ant lentelių, visą dieną „laikinai neveikė“, o taip pat didelį nusivylimą paliko neveikiantis nusileidimas į gilų baseiną „Rapa nui bedugnė“. Paklausus darbuotojų, kodėl jis neveikia, išgirdome atsakymą: „Po to, kai atidarė pirtis, daugiau jis nebeveiks.“
Na, tiek to pamąstėme, juk nesame maži vaikai, galime išgyventi ir be šių trijų neveikiančių nusileidimo takelių, tačiau čia nusivylimas dar nesibaigė. Užlipus į „naujają” pirčių zoną vėl pasitiko siurprizai: „Neveikia viena pirtis... Neveikia kita pirtis...“ Taigi išvada – neveikė iš viso 3 pirtys (viena trečiajame aukšte)…
Ir čia mūsų nuotykiai dar nesibaigė… Čiuožiant vienu atrakcionu, darbuotojas įspėjo, kad nusisegtume visus papuošalus, nes yra buvę, kad nutrūksta, nuo to susižaloja žmonės ir panašiai, tad mes klusniai tai padarėme... Dar pajuokavome, kad negąsdintų, nes ir taip baisus atrakcionas. Čiuožiant dar vienas siurprizas – ties posūkiu valtis apsivertė ir per didyjį nusileidimą bei baisųjį pakilimą likome išvis be valties. Žinoma, niekas nekaltas, tačiau pakankamai stipriai susitrenkiau galvą. Nustebino tai, kad šiaip taip išsiropščius, prie nusikleidimo budėjęs gelbėtojas net nepaklausė ar mes sveiki... Tuo pasidomėjo tik netoliese draugų laukiantys žmonės.
Ištikrųjų kyla klausimas, o kartu ir pasiūlymas, ar teisinga tai, kad eidami į „Vichy“ vandens pramogų parką žmonės moka už tai, kas neveikia? Manau, kad parko administracija turėtų apie tai susimąstyti, o lankytojai, prieš įsigydami bilietus, turėtų būti įspėjami apie neveikiančias pramogas. Juk taip prarandami klientai...
Galiu tvirtai teigti, kad mūsų „Vichy“ vandens parkas daugiau nebesulauks... O kitiems lankytojams linkiu gauti pramogas, už kurias mokate...
Andriaus Ufarto nuotrauka.
