Šeštadienio vakarą nedideliame priestočio klube, Klaipėdoje, vyko „Roko maišto" koncertas, kuriame dalyvavo sparčiai populiarėjanti RAC (rock against cosmopolitism) muziką atliekanti grupė „Židinys". Po pasirodymo atlikėjai sutiko pasidalinti įžvalgomis apie muziką, patriotiškumą ir dabartinio gyvenimo realijas.
- Susikūrėte pakankamai neseniai, tačiau jau pritraukėte nemažą tiek gerbėjų, tiek peikėjų būrį. Gal galite plačiau papasakoti grupės „Židinys" atsiradimo istoriją?
Edmundas: Pirmiausiai mes sugalvojom, kad reikia įkurti grupę, tik po to pradėjome pirkti instrumentus ir mokytis jais groti. Ne paslaptis, kokia yra mūsų politinė ideologija. Patys lankydamiesi koncertuose pastebėjom, jog trūksta tokių pažiūrų grupių. Kartu su Andriumi pradėjome kurti idėją, paskui prisijungė Mindaugas, ieškojome pastovaus būgnininko ir vokalisto. Visi nariai yra iš mūsų draugų rato - tautininkų judėjimo. Reikia, kad žmogus tikėtų tuo, ką mes darome. Gal ir nepopuliaru taip sakyti, bet muzika mums yra antroje vietoje, o į pirmąją iškeliame ideologiją. Tos minties laikosi ir čia susirinkusieji. Garsas šiandien buvo prastas, mūsų būsenos nekokios dėl ilgos kelionės iš sostinės, repeticijų mažai, gitaros už penkiolika tūkstančių litų neturime, įranga neprofesionali, bet publika vis tiek yra euforijoje. Mus kviečia į kitus miestus, veikla plečiasi, gauname, ko norime ir tai yra jėga.
- Minėjote, jog užsiimate kitomis veiklomis. Gal galite sukonkretinti, kas tai yra be muzikos?
Edmundas: Visi esame prisijungę prie įvairiausio lygio tautinės veiklos. Vokalistas dainuoja ne viename patriotinių dainų ansamblyje ir chore. Mes bendradarbiaujame su įvairiomis organizacijomis, Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga, kuriai priklauso visi penki dabartiniai grupės nariai, raginame stoti į besikuriančią nacionalistų partiją... Turbūt nėra tokios tautininkų veiklos Lietuvoje, prie kurios nebūtų prisidėjęs bent kuris nors iš mūsų.
- Kokią žinią savo veikla siekiate perduoti žmonėms?
Edmundas: Norime parodyti kitokį požiūrį į tautinį judėjimą. Medijos formuoja negatyvią nuomonę apie mus. Taip, kartais tai būna ne be pagrindo. Prisigėręs, besiraitantis ant žemės žmogus gali būti prisisiuvęs kiek tik nori trispalvių, bet jis bus vertas tik paniekos. Tai ne mums. Mes raginam žmones pamąstyti, todėl kartais dainų tekstuose būna net skaičių ir faktų.
Mindaugas: Mes nenorime primesti savo nuomonę, nes aš pats to labai nemėgstu, bet reikia, kad žmogus sustotų, atsimerktų, pasižiūrėtų į pasaulį truputi kitaip ir suprastų, kas čia vyksta.
Modestas: Taip, nes kai kurie žmonės savo gyvenime yra susikūrę burbulą, kuriame gyvena ir nemato nieko už jo ribų. Mes norime, kad tas burbulas sprogtų, žmogus pamatytų šiuo metu pasaulyje vykstančią realybę ir pamąstytų apie savo vertybes.
- Kokias vertybes Jūs norite iškelti į paviršių?
Modestas: Aktyvumą, patriotiškumą.
Mindaugas: Skatiname pilietiškumą. Labai daug kas mėgsta, kas dabar viską darytų už juos. Tačiau mes patys turime veikti.
- Jūsų atliekama muzika - patriotinis rokas. Tekstuose netrūksta radikalios lietuviškos pozicijos ir politizuotos kritikos. Ar dėl to nesusilaukiate neigiamų komentarų iš aplinkinių?
Edmundas: Žinoma, kad susilaukiame. Į juos reaguojame puikiai, juk dėl to tai ir darome. Kodėl prieš dvidešimt metų visi metalistai degindavo kryžius, plėšydavo Biblijas? Nes tai šokiruoja. Dabar mes turime kitą sistemą - multikultūrinę ir esame lygiai tose pačiose vėžiose kaip tie metalistai, kurie trypdavo Kristaus paveikslus. Mes šokiruojame žmones su nepopuliariais oficialiuose vandenyse tekstais. Mus kaltina skleidžiama neapykanta, tačiau dažnai jie net neperskaito mūsų dainų žodžių. Mūsų priešas nėra tam tikra žmonių grupė. Didžiausias priešas yra visa ši sistema. Būtent prieš ją mes ir pasisakome.
- Prieš ką dar pasisakote?
Edmundas: Visų pirma turėtumėme pasisakyti ne vien prieš, bet ir už kažką. Nes pasisakant už kažką yra galimybė kurti. Pasisakant prieš mes tarsi užsidarome į kažkokius rėmus. Tačiau, žymiai lengviau nusistatyti taikinį ir mes taip pat esame įsitraukę į tokį diskursą. Dalyvavome renginiuose „Rokas prieš komunizmą", „Roko maištas". Mažai kas mato, kaip gyvename šiandien. Formuojamas požiūris, kad vyrauja vargšos prispaustos mažumos ir jas engiančios žmonių grupės. Vyksta visuomenės kiršinimas. Visa tai dar paprieskoninama globalizmu ir pasaulinėm imperijom, kurios paveikia žmones, o mes bandome tam priešintis. Užteko dvidešimties metų tokios propagandos ir matome rezultatą: visas Lietuvos jaunimas yra užsienyje. Tarpukariu, kai vyravo tautinė propaganda, buvo kitaip. Mes esame už propaganda, tačiau tik tam, kad žmogus taptu doru, teisingu ir kuriančiu save ir savo tautą.
- Kaip tapti tokiu žmogumi?
Edmundas: Reikia tam tikros terpės, kurioje būtų ugdomas tvirtas ir garbingas pilietis. Žmogus - labai netobula būtybė. Visuomenė mums siūlo eiti lengviausiu keliu ir mes degraduojame dvasiškai. Turime šiltą vietą, darbelį ir esame patenkinti. Kažkada buvo sistema, kuri ugdė žmogų dvasiškai, tikiuosi, kad ji sugrįš ir mūsų laukia atgimimas.
- Ar pats esi suskuręs, o gal žadi sukurti tokią erdvę žmonėms?
Edmundas: Aš esu agresyvus blaivininkas ir man labai patinka neseniai mirusio kovotojo Juozo Kančio mintis: „Alkoholizmo neįveiksi, bet tu gali kurti blaivią erdvę aplink save." Mes gyvename individualizmo amžiuje, tai jau nebe masių, o asmenybių amžius. Vienas žmogus gali padaryti daug, todėl ir stengiuosi rodyti gerą pavyzdį. Šiame pasaulyje daug kas žaidžia mūsų trūkumais ir ydomis. Gamta mus taip sutvėrė, kad mes pasiduodame malonumams, iš kurių kažkas kraunasi milijonus, o mes - degraduojame. Bet jeigu žmogus savyje perlaužia visa šitai, įmanoma sukurti teisingą pasaulį aplink save.
Modestas: ...gali kurti šeimą, kurioje gimtų blaivaus mąstymo ir realaus analitinio proto vaikai kitaip žiūrintys į pasaulį. Atgaivinti amžinąsias vertybes - turėtų būti kiekvieno lietuvio tikslas.
- Kaip manote, kas trukdo tai padaryti?
Edmundas: Į tautą yra įsigėręs siaubingiausias pasaulyje dalykas - egocentriškumas. Asmenybės aukštinimas tapo didžiuliu egoizmu. Žmogus vienas pats nėra aukščiau gamtos, Dievo ar pasaulio. Mane gąsdina, kai žmogus nenori nieko palikti po savęs ir sako: „ O kas man rūpi, kas bus manęs?!"
- O kas bus po Jūsų? Kokią matote ateities Lietuvos viziją?
Edmundas: Lietuvoje yra buvę dar blogesnių laikmečių. Karai naikino ištisus regionus. Buvo fiziškai sunkesnių laikų, bet atsistodavome ant kojų, nes buvo tvirtas dvasinis pamatas. Dabar yra palaužtas svarbiausias dalykas -tikėjimas. Pasauliui reikia didelių sukrėtimų ar asmenybių, kad tai sustabdytų ir mus pažadintų.
Modestas: Verta atsiminti 1945 metus, kuomet okupacija truko iki pat 1990. Kaip tuomet reikėjo jaustis žmogui, kai jo šalis buvo okupuota ir nieko nebuvo galima pakeisti? Tai truko 45 metus, tačiau žmonės vis tiek išlaukė. Manau, kad dabar tai gali užtrukti dar ilgiau, bet istorinis ratas vis tiek apsisuka. Nebūna taip, kad laikas sustoja, sistema vis tiek kažkada griūna.
- Ar sutinkate, kad kiekvienas laikmetis turėjo savo autoritetus, kurie tautas išvesdavo į priekį? Kokias asmenybes gerbiate Jūs?
Edmundas: Be abejonės. Tik gaila, kad autoritetai keičiasi. Anksčiau tai būdavo drąsus, padaręs žygdarbį žmogus. Kai prieš šešiadešimt metų kalbėdavo prezidentas, visi žinodavo, kad jis pats yra gulėjęs fronto purvyne. Dabar aukštinamas vienintelis idealas - pinigai. Kiek tu sugebėjai uždirbti ar nupirkti... Visi bijome minėti politikų pavardes, bet toks vergiškas lietuvių mentalitetas mane labai piktina. Žinome, kad politikai vagia, bet tegul. Gal jis pavogs iš kitų, bet duos man? O tikrieji autoritetai paversti juokdariais. Jei atsiranda kažkoks žmogus, kuris iššaudo pedofilus, tai jis, jo šeima ir aplinka greitai sutraiškomi ir paverčiami klounais.
Modestas: Sutinku su Edmundu, kad mūsų autoritetai paverčiami patyčių objektais. Verta paminėti V. Bražėną, partizanus, žuvusį mūsų bendražygį Saulių Čepėną. Tai protingas, vos 19 metų jaunuolis, kuris buvo užmuštas gatvėje žmonių su strypais. Vienas didžiausių mano autoritetų yra monsinjoras Alfonsas Svarinskas. Neseniai vyko Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių suvažiavimas, kuriame dalyvavo ir partizanai. Monsinjoras sakė kalbą, kuri buvo nutraukta, o pats kalbėtojas nuvytas nuo scenos. Jam 87 metai. Savo gyvenime šis žmogus matė tiek, kiek dauguma lietuvių net negalėtų įsivaizduoti. Jis yra autoritetas tų patriotų, kurie dar išlaikė pagarbos jausmą žmogui, kuris visą savo gyvenimą kovojo už Lietuvos laisvę. Baigdamas kalbą jis vos sulaikydamas ašaras pasakė: „Mes kovosime ir laimėsime".
- Pasisakote prieš sistemą ir tarsi peikiate visas didžiausias valdžias Lietuvoje. Ar nemanote, kad Jums patiems reiktų lįsti iš pogrindžio ir kelti Lietuvą iš šio smukimo?
Mindaugas: Mes nesame prieš valdžią, Seimą, kitas institucijas ar demokratiją, kaip valdymo formą. Mes esame prieš tokią demokratiją ir prieš tuos žmones, kurie dabar ten sėdi ir leidžia sau daryti per daug. Jei mes eitumėme prieš tokią idėją taip pat griautumėme savo valstybę. Tiesiog norime, sistema ant kurios pastatyta Lietuva veiktų nepriekaištingai ir nežlugdytų mūsų žmonių.
- Ką norėtumėte perduoti žmonėms, kurie mažai domisi Jūsų veikla, tačiau šiuo metu skaito šį straipsnį?
Modestas: Aš linkiu tikėti savimi. Vieną dieną sustoti ir atsisukti į patį save. Pailsėti nuo rutinos: darbas, miegas, malonumai... Ir pagalvoti dėl ko gyvename. Mūsų vienos dainos žodžiai yra: „Rytojus priklauso mums". Kiekvienas lietuvis turėtų taip galvoti.
Mindaugas: Neabejoju, kad ne vienas, perskaitęs mūsų mintis, palaikys mus kažkokiais bepročiais, bet tada linkėčiau pagalvoti: kas iš tikrųjų yra protinga ir tikra? Ar mes patys tai suprantame, ar kažkas įkalė tokį požiūrį į mūsų galveles? Neskubėkite teisti ir nurašyti.
Edmundas: Mes neprašome nieko kito, tik viską pačiam patikrinti. Absoliuti dauguma mums brukamos informacijos yra melas. Todėl nepamirškite mąstyti ir ieškoti alternatyvios informacijos ir alternatyvių minčių.
Mindaugas: Abejokite ir tuo, ką pasakėme mes. Pasidomėkite giliau ir tada priimkite ir atmeskite visa tai.
Grupės nariai:
Būgnai - Modestas
Vokalas - Tomas
Pritariamasis vokalas, gitara - Edmundas
Gitara - Mindaugas
Bosinė gitara - Andrius
