Gruodžio 11-osios popietę Panevėžio miesto „Cido“ areną užplūdo minia nemokamais kvietimais susigundžiusių smalsuolių. Gausaus sniego nepabūgę žmonės spietėsi aplink įėjimą į neabejotinai svarbiausią šeštadienio renginį – šventinį koncertą, skirtą Gabrielės Petkevičaitės-Bitės 150-osioms gimimo metinėms paminėti. Turbūt pilną pavadinimą galėjo ištarti tik daug gyvenimiškos patirties turintys, garbaus amžiaus sulaukę žiūrovai, kurie ir sudarė didžiausią dalį auditorijos. Tačiau dėl to nusiminti neverta, nes kita dalis žinojo tikrąją – politinę renginio potekstę Lietuvos valstiečių liaudininkų suvažiavimą, kurį vainikuoti turėjo spalvingas koncertas.
KoncertasRenginį pradėjo iškilminga valstiečių liaudininkų kalba ir ilgi atsiminimai apie Bitės gyvenimą, veiklą ir kūrybą. Netrukus po to buvo parodyta teatralizuota literatūrinė kompozicija „Dvi moteri“, kurią atliko J.Miltinio dramos teatro aktorės E.Koriznaitė ir E.Matulaitė. Šis meninis vaizdelis pasakojo apie tuometines aktualijas: gyvenimą kaime, lietuvių literatūros kūrinių būtinybę bei G.Petkevičaitės-Bitės ir Žemaitės susitikimą, bendrą kūrybinę veiklą. Aktorės įsikūnijo į šių dviejų moterų personažus ir įtaigiai perteikė XIXa. pab. – XX a. pr. lietuvių gyvenimą.
Teatrališką pradžią tęsė jaukus gitaros ir klavišinių duetas, papildytas smuiko bei akordeono garsais, kuriais publiką žavėjo Saulius Bareikis ir Andrius Kulikauskas. Atlikę net kelioliką dainų šie vyrai nuskraidino publiką į ramią ir svajingą oazę, kurią vainikavo lietuvių liaudies motyvais pagražintas valsas privertęs visą garbaus amžiaus publiką linguoti į taktą. Paskutinę dainą jie skyrė tiems, kam per penkiasdešimt, taip privertę kelias pusamžes moterytes nubraukti nostalgiškas ašaras.
Jau įšildytą publiką pasveikino ir Aistė Smilgevičiūtė su muzikantais. Jai padėjo Rokas Radzevičius ir Manvydas Kodis. Padalinę klausytojus į dvi dalis, atlikėjai surengė neypatingai darnų aplodismentų mūšį, tačiau tai buvo atleistina vos išgirdus pirmuosius įkvepiančius muzikos garsus. Pradėję graikų mitologijos ir Odisėjo kelionių potyriais šie atlikėjai didžiausią kulminaciją sukėlė sudainavę folkloriniu skambesiu prisodrintas dainas. Buvo atlikti ir keli senesni kūriniai, kurie tikrai nenublanko prieš naujo albumo „Broliai“ dainas. Šis albumas yra įkvėptas mūsų protėvių kovų, partizaninio judėjimo ir laisvės siekimo. Salstelėjusį skonį burnoje ir pasididžiavimą savo praeitimi sukėlę atlikėjai publikos buvo paleisti tik po ilgiausios aplodismentų lavinos.
Renginį vainikavo grupės „Thundertale“ („Perkūno sakmė“) pasirodymas. Šie vyrukai ragino tautą tapti milžinais – kovoti už tėvynę ir savo garbę. Atlikę keletą hitų iš „Naisių vasaros“ jie publiką bandė papirkti roko ir lietuvių liaudies garsų mišiniu. Ilgaplaukiai vaikinai, pasipuošę lininiais marškiniais, tikrai neliko nepastebėti bendrame koncerto kontekste. Kilti ir kovoti, jei ne kardu, tai žodžiu, štai kokia pagrindinė jų atliekamų dainų esmė. Ši grupė ir baigė koncertą.
Gabrielė Petkevičaitė-Bitė
Gabrielė Petkevičiatė-Bitė (1861-1943 m.) buvo rašytoja, politikė, valstietė liaudininkė, literatūros kritikė, publicistė, aktyvi nacionalinio išsivadavimo laikotarpio veikėja, kovotoja už lygiateisiškumą, 40 metų atidavusi pedagoginei veiklai, savo darbais išgarsino gimtąjį Panevėžio rajoną.
Ypatingas jos slapyvardis pasirinktas neatsitiktinai. G.Petkevičaitė baigė bitininkystės kursus ir yra parašiusi knygą apie bites. Jos simbolizavo rašytojos darbštumą kuriant apie žmogaus ir tautos laisvės bei dvasinio tobulėjimo siekius. Pripažinimą pelnė drama „Kova“ bei smulkioji proza – apsakymai ir vaizdeliai išleisti rinkiniu „Krislai“, reikšmingi ir kiti kūriniai: „Karo meto dienoraštis“ bei „Pasaulinės literatūros istorijos vadovėlis“. Gabrielė Petkevičaitė-Bitė davė neaprėpiamą postūmį literatūrai ir visuomeniniam gyvenimui.
