„Žinau viską" talentinga žurnalistė Živilė Raškauskaitė
Gatvės pilnos vaflius valgančių turistų, studentų vakarėliai, kuriuose upėmis teka alus, daugybė skirtingų žmonių, šokolado parduotuvėlių gausa – štai tokią Belgiją mums parodė belgas Yonas. O su drauge dar labiau įsitikinome – jei nori pažinti šalį – keliauk kartu su vietiniais.
Kosmopolitiška šalis Vienoje iš trijų pagrindinių Briuselio stočių mus pasitiko Yonas. Jis – belgas, nors Yono senelis kilęs iš Lietuvos. Vaikinas pasiryžęs aprodyti miestą taip, kad žinotume viską nuo A iki Z, pademonstruoti, kaip ir kuo gyvena belgai.
Kad ir kaip būtų keista, pirmas dvi valandas klaidžiojame stotyje, ieškodami tinkamo metro ar tramvajaus. „Aš visada pasiklystu šioje stotyje", – juokauja Yonas, visą gyvenimą praleidęs Briuselyje. O vėliau ne ten pasukęs vis kartoja frazę lietuviškai: „Viskas gerai." Galbūt posakis „ramus kaip belgas" iš dalies atspindi tiesą. Nors greičiau, belgai tiesiog ne taip sureikšmina mažas nesėkmes. Jie gali ganėtinai ilgai ir kantriai laukti parduotuvės eilėje, tačiau lygiai taip pat gali signalizuodami skubinti važiuojančius automobiliu.
Belgija perpus mažesnė už Lietuvą, tačiau gyventojų čia tris kartus daugiau. Briuselio metropoliniame regione gyvena per 2 mln. gyventojų. Belgija – kosmopolitiška šalis. Bent jau toks įspūdis susidaro atvykus į šalies sostinę Briuselį. Žmonės gali garbinti Belgiją dėl tolerancijos skirtingų tautų žmonėms, lygiai taip pat kaip ir peikti dėl „tikrųjų belgų" veido nykimo. Briuselio kavinėje geriant kavą sunku pasakyti, ar nors vienas aplinkui sėdintis žmogus yra 100% belgas. Dažnai dominuoja marokiečių, ispanų, turkų, italų bruožai. Taigi, kai Yonas supažindina su savo draugais, iš kurių vienas atvykęs iš Amerikos, o kitas pusiau turkas – jau nieko stebėtino. Juk ne veltui Briuselį vadina mažuoju Niujorku – čia daug skirtingų tautybių žmonių. Akis prie to ganėtinai greitai pripranta.
Briuselis – ne tik skirtingų tautų, bet ir kalbų katilas. Daugelis miesto gyventojų kalba prancūziškai, tačiau dažniausiai geba sklandžiai vystyti pokalbį bent jau trimis kalbomis, mat Belgijoje yra 3 valstybinės kalbos: prancūzų, vokiečių, flamandų. Taigi turistui, kuris šneka tik angliškai, informaciją rasti gana sunku – dauguma jos pateikiama prancūziškai. Šia kalba mokėdamos vos kelis žodžius džiaugiamės turėdamos vietinius gidus.
Komiksų šalis Prieš atvažiuojant į Briuselį pagrindinės asociacijos su šiuo miestu buvo Europos Parlamentas, atomiumas (metalinė konstrukcija, vaizduojanti 165 mlrd. kartų padidintą geležies atomą) bei berniuko skulptūra miesto centre. Tačiau tai itin siauras miesto matymas.
Nepamainomas Briuselio akcentas – Didžioji aikštė, įrengta dar XIII a. Malonu stebėti ja šurmuliuojančius tiek vietinius gyventojus, tiek turistus. Nuo jos šiek tiek pasukus į šalį laukia senoviniais akmenimis grįstų gatvių labirintas.
Kita Briuselio įžymybė – į fontaną besišlapinantis berniukas „Manneken Pis". Yra nemažai versijų, kodėl būtent tokia skulptūra buvo pastatyta. Viena iš versijų ta, kad šis berniukas besišlapindamas užgesino gaisrą Briuselyje. Tik prasibrovus pro turistų, valgančių vaflius, minią galima pamatyti žymiąją skulptūrą, nes ji vos 61 cm aukščio.
Yonas nustemba, kad vos ne vieninteliai komiksai, kuriuos mes žinome – tai Antino Donaldo nuotykiai. Jis ne veltui Belgiją pavadina komiksų šalimi. Briuselyje yra vienas didžiausių komiksų muziejus ir yra parengtas „Komiksų takas". Juo einant ant pastatų sienų galima matyti daugybę komiksų paveiksliukų, kuriuos atpažįsta kiekvienas belgas, mat vaikai čia nuo pat mažens auga su komiksų knygute rankose.
Belgija taip pat ir šokolado šalis. Iš pradžių nustembame, kai Yonas pusryčiams pasidaro sumuštinį iš juodos lietuviškos duonos, sviesto ir juodo šokolado. Tačiau padarome išvadą, jog tikriausiai šokolado šalyje viską galima valgyti su šokoladu. Belgijoje kasmet pagaminama apie 172 tūkstančiai tonų šokolado, o visoje, palyginti nedidelėje šalyje, priskaičiuojama per 2000 šokolado parduotuvėlių. Jų galima rasti labai daug ir įvairių, tačiau populiariausi šokolado namai yra „Neuhaus", „Godiva", „Escalides", „Leonidas". Juose siūloma įmantriausių formų ir skonių šokoladų bei saldainių. Žinoma, kainos atitinka skonį, bet viešint Briuselyje neparagauti šokolado būtų nuodėmė.
Dar vienas nepaneigiamas Belgijos simbolis – alus. Čia jo gaminama apie 500 rūšių ir kiekviena rūšis turi specialią kolekcinę stiklinę. Visas alaus rūšis galima pamatyti parduotuvėse, vadinamose „Alaus šventyklomis". Pasak Yono, čia neįmanoma išsirinkti, galiausiai tenka užsimerkti ir besti pirštu į bet kurią lentyną.
„French fries“? Maitinimo įstaigų Belgijoje yra pačių įvairiausių – nuo paprastų gatvės kavinukių, kuriose pardavinėjami sumuštiniai, iki restoranų, kurie tviska prabanga ir aukštu aptarnavimo lygiu. Tačiau vienaip ar kitaip, dažnas, paklaustas apie tradicinę belgų virtuvę, vardija: gruzdintos bulvytės, midijos, vafliai ir šokoladas.
Prabangesniuose restoranuose galima pastebėti, kad dažnas klientas lukštena moliuskus. Nors Belgiją skalaujančios Šiaurės jūros kranto linijos ilgis tik 65 kilometrai, tačiau žuvis ir jūros gėrybės – itin reikšminga belgų mitybos dalis, o moliuskai – vienas iš populiariausių produktų. Nusprendusios išbandyti viską, kas belgiška, ieškojome vietos restorane. Kol radome Yono rekomenduotą vietą, teko praeiti gatvę, pilną restoranų, kurioje lauke stovintys padavėjai, pasitelkę visus iškalbos sugebėjimus, stengėsi privilioti į savo restoraną.
Šioje šalyje labai populiarus „gatvės maistas". Sakydami „gatvės maistas" belgai mintyse turi keptas bulvytes. Apie šį patiekalą dažnai juokaujama, kad tai – belgų nuoskauda, mat, nors tai ir šios šalies išradimas, bulvytės vadinamos prancūziškomis („French fries"), o ne belgiškomis. Gaminami net suvenyriniai marškinėliai: „Mes jas išradome, o vadiname prancūziškomis."
Neatsiejama Briuselio įvaizdžio dalis – gatvėse pardavinėjami vafliai. Dažnas praeivis susigundo jų nusipirkti. Nors vafliai neišsiskiria gaminimo technologijomis, tačiau pagardinti cukrumi, šokoladu, grietinėle bei vaisiais įgauna puikų skonį.
Kad ir kaip būtų keista čia populiarūs ir kebabai. „Sultono kebabų" užeigoje padavėjas iš trečio karto atspėja, kad mes lietuvės. Jis teigia, kad čia padirbėjęs iš kalbos gali atskirti kiekvieno kliento tautybę.
Susidomėjai? Daugiau praktinės informacijos čia: http://www.eurodesk.lt/keliauk/country/65
„Žinau viską" yra jaunųjų žurnalistų tinklas, sukurtas jaunimo informacijos tinklo Eurodesk Lietuva ir ES programos „Veiklus jaunimas" iniciatyva. Eurodesk pagrindas yra informacija apie finansavimo programas, iš kurių yra finansuojamos jaunimo iniciatyvos, bei mobilumas (studijos, stažuotės, darbas ir savanorystė) Europoje. Programa „Veiklus jaunimas" suteikia jauniems žmonėms neformalaus ugdymo(-si) galimybes bei finansinę paramą jų inicijuotiems bei įgyvendinamiems projektams, skatina Europos šalių jaunimo bendradarbiavimą.
