Tiesiogiai iš ,,Roko naktų/Galapagų“ pristatome jums interviu su perspektyvia Tito Joneliūkščio, Gedimino Kubiliaus ir Stepo Srėbaliaus Electro indie rock grupe iš Vilniaus, ,,The Deflux“.
Kaip jūs susipažinot ir kartu pradėjot grot? Susipažinom per bendrus draugus, o dėl grojimo, tai kartais susitikdavom paimprovizuoti pas Gediminą miegamajam. Iš pradžių grojom dėl smagumo, susitikdavome maždaug po 2 kartus per mėnesį, o vėliau iš to išsivystė šis tas normalesnio.
The Deflux. Iš kur atsirado toks pavadinimas ir ką jis reiškia? Grupei reikėjo pavadinimo, nes jau buvo suplanuotas mūsų debiutinis koncertas. Galbūt pasielgėme šiek tiek primityviai, nes į rankas tiesiog pasiėmėme žodyną ir išsirinkome žodį deflux (atoslūgis). Po kelių koncertų mąstėme pavadinimą pakeisti, bet jis natūraliai ,,prilipo“ ir liko toks pats. Kokie keliai jus atvedė į ,,Roko naktis“? Konkursas. Bandėme jame dalyvauti ir praėjusiais metais, tačiau buvome nepakankamai pasiruošę, prastai sugrojome ir nepatekom. Po to nusprendėme, kad daugiau nedalyvausim, bet praėjo metai ir pagalvojom, jog pabandyti dar kartą verta. Pamėginom. Patekom.Kokia jūsų koncertinė veikla vasarą? Šią vasarą ganėtinai skurdi. Pavyzdžiui, praėjusią vasarą turėdavome per mėnesį maždaug po septynis koncertus, o šią vasarą koncertuojame, kur papuola: ,,GaDi“, ,,Tundra“, ,,Roko naktys“ ir šiaip įvairūs pavieniai koncertai.
Dainas kuriat patys? Taip. Coverius atliekame gan retai. Pavyzdžiui, praėjusią savaitę dalyvavom akustinių gitarų stovykloje Liverpool ,,Live Camp“, tai teko atlikti ir keletą coverių, nes ten grupės kviečiamos sugroti ne tik savo kūrybos dainas, tačiau pirmenybę teikiame savo kūrybai. Kodėl dainų nekuriate lietuviškai? Nes paprasčiausiai neskamba ir neišeina. Angliškai visi žodžiai skamba gan abstrakčiai, todėl viskas yra gerai, o norint kurti lietuviškai, reikėtų gerokai ilgiau pasėdėti. Kita vertus, pradėjus kurti dainas angliškai yra sunku persilaužti, nes nors tu ir pradedi regzti mintį lietuviškai, toliau ji tau generuojasi angliškai. Bet nieko, kada nors tikimės prasimušti, tereikia po truputį stengtis. Jūsų muzika yra tai, kas patinka jums ar manote, kad tai yra reikalinga ir Lietuvos publikai? Tai, aišku, kad reikalinga ir Lietuvos publikai, nes į Lietuvos roko sceną reikia įpūsti naujų vėjų. Kaip save įsivaizduojat dar po kelių metų? Tikimės, kad viskas eisis kuo toliau tuo geriau. Sieksime didesnių scenų ir profesionalesnių pasirodymų. Savo veiklos nutraukti tikrai neketiname. Nuotraukos Linos Pankratjevaitės ir iš asmeninio albumo, tekstas Ilmos Barbarovičiūtės.
