„Wolf Like Me“ – šviežias muzikos gūsis širdžiai ir sielai. Grupę sudaro keturi jauni ir muzikalūs, linksmi ir įdomūs vaikinai: Aurimas Valkiūnas (gitara, vokalas), Eimintas Steiblys (gitara), Gediminas Tumėnas (būgnai) ir Tomas Simanavičius (bosinė gitara).
„Wolf Like Me“ grupės vaikinai netalpina savęs į muzikos rėmus, jie kuria ir atlieka juos atspindinčią, gyvą ir šviežią muziką nuo blues, rock ir indie iki funk bei psychodelic elementų. Savo kūriamais dainų tekstais jie įprasmina asmeninius išgyvenimus ir patirtį.
Vilniečiai pilną grupę įkūrė tik vasarą, bet turėdami idėjų ir įkvėpimo jau spėjo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje įrašyti keletą kūrinių. Debiutas ant scenos taip pat jau įvyko – kelis kartus jau pasirodę Vilniaus „Metro“ klubo scenoje vaikinai spėjo ir sulaukti neigiamų komentarų, ir sukurti gerbėjų ratą.
Kas pastūmėjo kiekvieną iš Jūsų sieti savo gyvenimą su muzika?
Aurimas: Ne aš pasirinkau muziką, bet muzika pasirinko mane.
Tomas: Aš daugiau nieko nemokėjau, tik groti (juokiasi), taigi ėjau per Lietuvos konservatorijas ir bandžiau geriau grot, tiek metų praėjo ir nebegaliu daugiau nieko daryt, tai va, groju bosu...
Eimintas: Jau senai pamilau muziką, todėl su Aurimu ir pradėjome užsiėminėti bendra kūryba.
Ar jau senai esate pažįstami kaip draugai, ar Jus suvedė būtent ši grupė?
Aurimas: Iš dalies taip, iš dalies ne, nes mes su Eimintu esame pažįstami nuo dešimtos klasės. Abu pradėjome mąstyti taip pat apie muziką.
Eimintas: Mus suvedė „Red Hot Chili Peppers“ koncertas Lenkijoje.
Aurimas: Idėja kurti grupę jau senai rutuliojosi, tik neišėjo rasti žmonių, kuriems patiktų ir sutiktų groti tokią muziką. Tuomet atėjo toks laikas, kai sutikau Gediminą, kuris, pasirodo, mėgsta ne tik metalą.
Gediminas: Prieš metus prasidėjo tokia roko opera „404: Rojus nerastas“, kur aš grojau būgnais, ten ir susipažinom.
Aurimas: Kai susipažinau su Gediminu, pasakiau sau: „va šitą tai tikrai kviesiu kartu groti“. Su Tomu mes grojome kitoje grupėje ir prieš tai Tomas grojo ne bosu, bet prisijungė prie mūsų, nes patinkančios muzikos stiliai sutapo.
Tomas: Davė bosą į rankas, nusipirkau kubą, tai dabar groju bosu (juokiasi) .
Kas paskatino kurti grupę?
Tomas: Labai ritmo nenulaikau, negaliu vienas groti.
Gediminas: O be būgnininkų niekas negali.
Nauja grupė, bet ar visi esate naujokai scenoje?
Aurimas: Ne, daugiausiai patirties turi Tomas ir Gediminas, o aš su Eimintu esame gana „žali“.
Kodėl „Wolf Like Me“? Kokie bruožai Jus skatina tapatintis su vilkais?
Aurimas: Ne tai, jog tapatinamės... Tiesą sakant, šį pavadinimą paėmėme iš grupės TV On The Radio dainos „Wolf Like Me“, nes ši daina mums labai patiko ir yra mums svarbi.
Eimintas: Taigi nusprendėme taip įprasminti meilę dainai.
Aurimas: O dėl vilkų, tai mes esame trys intravertai ir Tomas (juokiasi).
Dar viena Lietuvos grupė, o dainų tekstai angliški, kokia to priežastis?
Tomas: Kad aš nieko nesuprasčiau!
Aurimas: Aš rašau tekstus angliškai, nes anglų kalba yra labai patogu tiek dainuoti, tiek išreikšti mintis.
Iš kur semiatės įkvėpimo, kaip gimsta dainų tekstai ir ar daug asmeninio gyvenimo vyrauja juose?
Aurimas: Iš klausomos muzikos, gyvenimiškos patirties ir labai daug asmeninio gyvenimo. Esame bandę tiesiog imti ir kurti, bet toks nusistatymas nepadeda, dažniausiai idėjos gimsta būnant netikėčiausiose situacijose. O repeticijose, muzikuojant visiems kartu, viskas pavyksta savaime.
Gediminas: Visa save atiduodu muzikai.
Tomas: Aš labai asmeniškai groju bosu.
Kaip suderinate savo asmeninius gyvenimus ir muziką, juk repeticijos ir kiti muzikiniai reikalai atima nemažai laiko?
Tomas: Neturiu asmeninio gyvenimo.
Aurimas: Kai labai nori, viską įmanoma suderinti.
Gediminas: Mano lakoniškame pasisakyme telpa visa tiesa – esant norui viskas yra įmanoma. Kai neturi motyvacijos tam tikrai veiklai, tada ima atrodyti, kad ji užima daugybę laiko, o kai tam tikra veikla teikia malonumą tada atrodo, jog visada galima rasti laiko jai.
Kokie tolimesni Jūsų planai?
Aurimas: Kurti ir koncertuoti.
Gediminas: Nesustoti, tobulėti ir eiti į priekį.
Laukiame tolimesnių koncertų.
Nuotr. Monikos Daužickaitės.
