Nesibaigiantis lietus ir vėtros jau keletą savaičių kankina kauniečius. Rodos, jog vasara pavargo nuo krizės, artėjančių rinkimų, susikrovė daiktus ir išvyko į Pietus. Tačiau muzikai, o svarbiausia jaukiems susibūrimams, darganoti orai toli gražu nėra kliūtis. Jau trečiąjį kartą šį sezoną Kauno senamiestis skendo muzikos garsuose. Kauno Ryšių istorijos muziejaus salėje vyko grandiozinio dainuojamosios poezijos festivalio „Senamiesčio Žiogas“ koncertas.
„Kas mums yra Žiogas? Oi, tai juk gera kompanija, jauki aplinka, šilti žmonės ir muzika. Nepraleidžiam nė vieno koncerto! Ateinam, atsipalaiduojam, kaifas gi kai šitiek fainų veidų vienoj vietoj susirinkę. Va, buvom prie jūros, lietus vėl pargynė namo. Juk čia taip be proto gera... Ir Atika, ir Arbata. Ai, tiesa, Arbata buvo praeitą kartą, šiandien Smoriginas“, – džiūgavo kartu su būriu draugų į koncertą atskubėjusi Lina.
Regis, lietus neišbaidė dainuojamosios poezijos gerbėjų. Skėčiais apsiginklavusi minia, pavieniai melomanai, lietpalčių kariauna būriavosi kiemelio prieigose. Užėjus į vidų tuoj pat plūstelėjo jauki šiluma. Iš pradžių kiek nustebome iki koncerto pradžios liko vos ketvirtis valandos, o salėje laisvų vietų ir be žiburio matyti. Tačiau tuščios kėdės juodavo neilgai. Bemaž už dešimties minučių salė buvo sausakimša. Nuo savęs lietų purtydama Greta pasakojo: „Lietus? Nebaisu. Nelyja ant galvos ir gerai. Su vyru buvome pasiruošę ir po atviru dangumi koncertą stebėti, juk turim skėčius, nė už ką nepraleistume Žiogo. Visą savaitę laukiau koncerto. Tai vienas iš nedaugelio šansų pabėgti nuo rutinos. Žinote, namai, vaikai, darbas. Esi tarsi uždarytas buityje. O čia ateini, atsipalaiduoji, palieki atžalas močiutei ir tiesiog mėgaujiesi gera muzika. Mums tai viena didžiausių pramogų“.
Koncertą kaip visuomet pirmieji prakalbino „jaunieji bardai“. Šįkart renginio vedėjas grupės „Akustinis fotelis“ narys Žilvinas Vingelis stebėjosi, kodėl koncertą pradėsiantį atlikėją reikia vadinti jaunuoliu, „juk jis labai sėkmingai baigia įkopti į trečią dešimtį“. Scenoje pasirodė dainų aktorius, daugelio dainuojamosios poezijos festivalių dalyvis Tomas Pupinis. Atlikėjas spindėjo šviesa tiek savo dainomis, tiek apranga. Publikai jis padovanojo žaismingų, prasmingų bei širdies duris atidarančių dainų puokštę.
O koks gi Žiogas be svečių? Juk senamiestis visuomet džiaugsmingai pasitinka atvykėlius. Trečiajame koncerte publiką aplankė atlikėjas iš Škotijos Simonas Kempstonas. Vos pirmieji gitaros akordai pasiekė klausytojų ausis publiką užliejo keltų bei bliuzo prieskoniais pagardinta muzika. Kelios dainos ir aplink jau nebe Ryšių istorijos muziejus, o tikra Škotija!
-Kur bėgi? Palauk, atsisėsk. Tuojau dainose apie mergaitę Veroniką, slieką Zigmutį ir Horacijų. Girdi? - kalbino savo neramiai ant kėdės spurdančią atžalą mama. Netrukus visa publika pakilo į debesis, kur iš kiaušinių perisi lėktuvai, bobutės gyvena Paryžiuje ir žiūri pro rakto skylutę. Taip, scenoje žaismingasis bardas iš Klaipėdos, svetainės d.poezija.lt įkūrėjas Jonas Baltokas. Į taktą lingavo dideli ir maži. Klausantis atlikėjo muzikos pasineri į tą žemiškos šilumos okeaną taip jaukiai apgaubiantį širdį ramybe.
Po pertraukos salėje tvyrojo laukimo šurmulys. Renginio vedėjas pristatė, jog netrukus publikai dainuos geriausia roko grupė Lietuvoje Atika. Kilo gandų, jog šios grupės veikla buvo nutraukta, tačiau šiandieninis koncertas paneigė paskalas. Atika vėl dainuoja! Žiūrovai stačia galva nėrė į muzikos jūrą, po nosimi niūniavo iki skausmo pažįstamas dainas.
Koncertą užbaigė jau legenda tapęs aktorius, menininkas, bardas, šiaip didis žmogus Kostas Smoriginas. Atlikėjas, kuriantis, suburiantis žmones ir įskiepijantis geros muzikos užtaisą kiekvienam. Bardas skoninga bei lyriška gaida užbaigė puikų koncertą. Daugelis susirinkusiųjų dar nepalikę salės kuždėjosi, jog sugrįš į kitą „Senamiesčio Žiogo“ koncertą.
Nuotraukos Augustės Mikulėnaitės.
