Smėlio menininkei Jurgitai Minderytei šie metai buvo ne tik be galo kūrybingi, kupini naujai įgyvendintų projektų, bet ir labai skausmingi, - atėmę nemažai sveikatos bei brangios energijos, kovoje už tiesą. Bet apie viską iš eilės. Taigi, pasakoja projekto „Smėlio džiazas“ įkūrėja J. Minderytė.
„Pabudusi sausio 1-ąją supratau, kad nebenoriu daryti to, kas buvo taip populiaru visus 2011 m.“, - prisimena Jurgita. “Dar prieš metus su vokalistais Vladu Kovaliovu ir Vilmina Navickaite apkeliavome bene visą Lietuvą su projektu „Smėlio džiazas“ ir jo programoje skambėjusiais džiazo standartais. Neturiu nieko prieš džiazo standartus ar tuo labiau asmeniškai prieš Vladą ir Vilminą. Ne, net ir šiais metais kartu su šiais atlikėjais surengėme pora labai smagių koncertų. Tiesiog sausio 1-ąją supratau, kad „Smėlio džiazas“, toks, koks buvo iki šiol, jau šiek tiek užsistovėjo ir nebejuda niekur pirmyn. O aš norėjau naujų iššūkių, ir žinojau, kur jų surasti.
Taip jau sutapo, kad visą 2011 metų gruodį praleidau Vilniaus centrinėje universalinėje parduotuvėje, kur kasdien vyko prieššventiniai renginiai. Per tą mėnesį prekybos centro lankytojams pasiūlėme pačių įvairiausių ir įvairiausioms auditorijoms skirtų pramogų. Surengėme ne vieną, labai skirtingų atlikėjų koncertų. Įdėmiai stebėjau, kaip žiūrovai reaguoja į jiems pasiūlytas pramogas, - kas tinka, patinka ir kodėl? Ir vienas maloniausiai nustebinusių dalykų buvo ta minia, kuri susirinko į kompozitoriaus, multiinstrumentalisto, o paprasčiau sakant „žmogaus-orkestro“ Tomo Dobrovolskio muzikinį gimtadienį, kuriame apsilankė nemažai žinomų, bet visiškai ne „popsovų“ muzikantų.
Šis koncertas tik sustiprino mano nuojautą, kad noriu judėti teisinga kryptimi. Mat jau seniai svajojau sukurti bendrą programą su Tomu Dobrovolskiu. Šių metų pradžioje susitikome su Tomu ir taip jau gavosi, kad tuo metu jis taip pat dirbo prie naujos programos su vokaliste iš Prancūzijos. Visi susitikome ir nusprendėme pabandyti, kas gi gausis iš šio muzikinio eksperimento. Tiesa pasakius, planavome vos porą bendrų koncertų, bet programa „Smėlio džiazo“ meilės audros“ buvo tokia populiari, kad su ja koncertavome įvairiuose Lietuvos miestuose. Šiuose koncertuose smėlis pirmą kartą tapo muzikiniu instrumentu, - byrantis smėlis buvo įgarsintas ir neretai persipindavo su Tomo vandens pagalba kuriama muzika. Į šiuos koncertus rinkosi iš ties nemažai žmonių, tad matėme, kad reikia vystytis, plėsti ir populiarinti programą. Taip „Smėlio džiazo“ programoje atsirado džiazo vokalistė, nepakartojamoji Neda Malūnavičiūtė.
Su Neda buvome pažįstamos seniai, berods dar nuo legendinio muzikinio klubo „Langas“ laikų. Bet pirmą kartą drauge padirbėti teko tik šiemet, per tarptautinės knygų mugės atidarymą. Tuomet, Neda su džiazo virtuozu Vytautu Labučiu improvizavo Maironio eilių „Lietuva brangi“ tema, o aš nupiešiau smėlio piešinį ant kurio pasirašė Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir kultūros ministras Arūnas Gelūnas.
Su Tomu Dobrovolskiu, Neda taip pat jau buvo koncertavusi ir anksčiau, tad surasti bendrą kalbą jiems nebuvo sunku. O man buvo toks didelis „kaifas“ piešti smėliu pagal šių talentingų muzikantų improvizacijas. Kadangi vos ne visa programa buvo atliekama taip vadinama „paukščių“ kalba, mano piešiniai tarsi susprogo, - juose šalia tradicinių piešinių, atsirado nepaprastų šiuolaikiškų improvizacijų. O muzikantai jau ne tik improvizavo tarpusavyje, bet improvizacijoms juos įkvėpė ir mano smėlio piešiniai. Jau viename iš pirmųjų „Pavasarinio „Smėlio džiazo“ koncertų, Neda per pertrauką priėjo prie manęs ir pasakė, - „tu piešk, o aš improvizuosiu pagal tavo piešinius“. Tai buvo nerealūs pasirodymai. Šie koncertai iš mūsų visų reikalavo ypatingai daug atsidavimo, bet jausmas, kuris apimdavo po jų, būdavo nepakartojamas. Iš vienos pusės didelis nuovargis, nes atsiduodavome pilnai, bet tos emocijos, kurios sulaukdavome iš žiūrovų, su niekuo nesulyginsi.
Deja, bet čia atėjo liepos mėnuo. Liepos mėnesį, mano buvęs vyras, pasinaudojęs įstatymo spragomis ir netobula vaikų apsaugos sistema pagrobė mano dukrelę ir papirkinėjimais bei apgavystėmis ėmė ją nustatinėti prieš mane. Bet apie tai plačiau papasakosiu kokį kitą kartą.
Vasara buvo nelengvas periodas, bet surengėme kelis „Smėlio džiazo“ pasirodymus. Maloniausias šio laikotarpio prisiminimas – bendras pasirodymas su maestro Andriumi Kulikausku. Jaunesnioji karta turbūt nežino, bet aštuntajame dešimtmetyje A. Kulikauskas buvo populiariojo estradinio ansamblio „Vilniaus aidai“ vadovas ir muzikantas. Vėliau su legendiniu Vytautu Kernagiu įkūrė garsųjį „Dainos teatrą“. Šiuo metu A. Kulikauskas toliau dažnai koncertuoja, kuria muziką filmams ir spektakliams, dažnai talkina autorinių dainų atlikėjams – akompanuoja ir aranžuoja dainas.
Duetas su maestro Andriumi Kulikausku atsirado gana netikėtai. Tiesiog vieną dieną mąsčiau su kuo dar norėčiau sukurti naują bendrą programą. Labai mėgstu Vytauto Kernagio kūrybą. O A. Kulikauskas buvo vienas iš tų žmonių, kuris artimai pažinojo V. Kernagį, tad tiesiog susisiekiau su Andriumi ir labai greitai radome bendrą kalbą.
Tad, neseniai vėl paskambinus maestro ir pasiūlius surengti bendrą pasirodymą Vilniuje, nežiūrint į didelį užimtumą, A. Kulikauskas mielai sutiko prisijungti prie projekto „Smėlio džiazas“.
Šis koncertas įvyks jau rugsėjo 19 d. muzikinio klubo „Artistai“ kiemelyje. Jo pradžia 20 val. Bilietus platina mūsų geri draugai - www.bilietai.lt.
Koncerte pasiūlysime naują atrakciją mažiesiems lankytojams. Piešimas smėliu visada ypatingai domina vaikučius, kurie per mano pasirodymus yra pirmieji, kurie iš salės atbėga pabandyti, kas tai yra piešimas su smėliu. Tad rugsėjo 19-ąją jie turės išskirtinę galimybę viso koncerto metu piešti, nes jiems bus pastatyta speciali vaikiška smėlio dėžutė. Susidomėjusiems šiomis smėlio dėžutėmis, apie jas galėsiu papasakoti ir daugiau, nes jau netrukus viena iš mano įmonių ruošiasi pradėti prekybą šiomis priemonėmis. Trumpai tariant šios smėlio dėžutės – tarsi kūrybinė laboratorija. Žaisdami su šviesa, smėliu, įvairiais daiktais ar net vandeniu, vaikai tuo pačiu ir susikoncentruoja, ir ugdo savo kūrybiškumą. Šios dėžutės puikiai pritaikomos tiek užklasinėje veikloje, tiek ir namuose.
Taigi, laukiame Jūsų su šeimomis „Smėlio džiazo“ koncerte Vilniuje, muzikinio klubo „Artistai“ kiemelyje. O jei rudenėlis iškrės negerą pokštą ir koncerto dieną nepataisomai subjurs oras, pasirodymą perkelsime į klubo vidų.
Na ir pabaigai, noriu pranešti gerą žinią ir panevėžiečiams. Spalio 26 d. “Smėlio džiazas“ kartu su Neda Malūnavičiūte ir Tomu Dobrovolskiu lankysis Panevėžyje ir lauks savo ištikimųjų bei naujų gerbėjų kultūros centre „Bendruomenių rūmai“.
Iki greitų ir šiltų susitikimų:)“
