Klouno terapijos, kitaip dar vadinamos socialine klounada esmė – reguliarūs klounų apsilankymai pas vaikus ligoninėse, globos namuose, laisvalaikio leidimo įstaigose, socialinės rizikos šeimose. Plačiau su šia idėja supažindino šiuo metu naujus narius į savo komandą priimantis lietuviškas socialinės klounados projektas „Klounai be sienų“.
Šioje meno terapijos srityje suvienijama klounada, improvizacija, muzika, akrobatika ir kitos meno šakos, vardan to, kad bėdoje atsidūręs vaikas pajustų psichologinę pagalbą, atsipalaiduotų bei malšintų nerimą. Individualiuose užsiėmimuose klounai stengiasi priartėti prie sergančių, sunkiai bendraujančių ar socialiai atskirtų vaikų ir dovanoti jiems akimirkas, kupinas džiaugsmo bei juoko.
Anot pediatrų ir atliktų mokslinių tyrimų, būtent tokia – klouno terapija, yra veiksminga meno psichoterapijos rūšis.
Išaugo iš studijų projekto
Pasak idėjos autorės Indrės Vileitės, tokios socialinės veiklos ji ėmėsi paskatinta kolegės Viltautės. Merginos besimokydamos kultūros vadybos studijų kryptyje gavo užduotį – sukurti kultūrinį projektą, jį aprašyti ir įgyvendinti. „Viltautė buvo girdėjusi apie klounus Švedijoje, labai norėjosi tokios iniciatyvos Lietuvoje. Mes parašėme projektą, gavome finansavimą pirmiesiems mokymams, įgyvendinome tuos mokymus ir paruošėme klounus keturis kartus apsilankyti ligoninėje. Po tų keturių kartų mes visi susėdome ir galvojome, ką darome. Ar baigiam projektą, ar dirbam toliau? Kažkaip visiems labai patiko, visi labai norėjo tęsti ir nusprendėm toliau vystyti šią veiklą“, – pasakojo I. Vileitė.
Socialinių klounų idėja pasaulyje nėra nauja, vykdoma jau nuo 1986m., tačiau Lietuvoje socialiniai klounai savo veiklą pradėjo tik 2010 m. Lietuvoje dar trūksta profesionalių šios gydymo srities specialistų. Idėjos autorės šią problemą bando išspręsti kviesdamos žmones savanoriauti ir apmokydamos juos specialiuose kursuose.
Ieškomi savanoriai
„Kol kas turime žmonių tik Vilniuje, 15 klounų. Su jais veiklą vykdome Vilniaus vaikų ligoninėje bei kitose socialinės globos ir rūpybos įstaigose Vilniaus regione. Kartais vykstame į kitus regionus: šią vasarą organizavome turą, kurio metu aplankėme vienuolika miestų. Dabar norime sukurti regioninius centrus Kaune ir Klaipėdoje. Žmonių kol kas dar neturime, todėl dabar aktyviai ieškome savanorių“, – atviravo I. Vileitė.
Pasak merginos, atrenkant socialinio klouno vaidmeniui tinkamus žmones, svarbu atkreipti dėmesį į jų motyvaciją, darbo su vaikais ir aktorinę patirtį, mat sceninė patirtis padeda nepasimesti ligoninėje ir sugebėti išsisukti iš nemalonių situacijų. Specialiuose mokymuose žada pasirodyti ir 26 metus kloune dirbusi moteris, kuri ves keturių dienų intensyvius kursus savanoriams. Vėliau vyks praktinės užduotys – vaikų lankymas grupėmis ir porose.
Paklausta, kodėl mergina vis dėlto imasi tokios psichologiškai sudėtingos socialinės, savanoriškos veiklos, Indrė Vileitė atsakė: „Labai svarbu tai, kad į socialinę erdvę perkeliama kultūrinė sritis. Tie vaikai negali ateiti nei į spektaklius, nei į teatrus, todėl aktoriai ateina pas juos. Svarbi ir terapinė funkcija. Mokslininkai pripažįsta, kad tai padeda. Mane motyvuoja, kad ne tik vaistais gali gydyti tokias ligas, bet ir tokiu, atrodytų, paprastu dalyku. Jeigu tai yra paprasta ir efektyvu, tai kodėl to nepadaryti?“
L.Praudzinskaitės nuotr.
