Vilnietis Ramūnas nusprendė rudenį atsipūsti nuo darbų ir labai originaliai praleisti savaitę. Kartu su dar penkiais draugais jis išsinuomojo namelį ant ratų ir nudardėjo į Miuncheną. Ten vyko legendinė alaus šventė „Oktoberfest“. Vyrai apsigyveno netoli zoologijos sodo esančiame didžiuliame kempinge, į šventės renginius važinėjo metro.
Ramūnas pasakojo, kad, norint gauti vietą „Oktoberfest“ palapinėje (viename paviljone telpa nuo 5 iki 10 tūkst. alaus mėgėjų), reikėjo iki birželio 1 d. rezervuoti staliuką ir susimokėti užstatą (150 eurų).
Žinoma, galima į vieną iš kelių milžiniškų palapinių-alaus restoranų patekti ir neužsisakius vietos iš anksto. Bet tokiu atveju tenka bandyti laimę stovint eilėje iki trijų valandų.
Net ir atstovėjus eilę, nėra garantijų, kad apsaugos darbuotojas įleis į vidų užsienietį. Vieno iš paviljonų apsaugai nepatiko itin linksma, karnavalinė lietuvių apranga. Ir nors ankstesniais metais toks rūbas atverdavo visas duris, šiemt vyravo konservatyvus, bavariškas stilius. Pirmenybę vokiečiai teikė tautiniams rūbams, nors trečdalis lankytojų buvo apsirengę bet kaip.
Ramūnas pasakojo, kad „Oktoberfest“ palapinėse vaišės nėra pigios. Litrinis bokalas alaus kainuoja iki 10 eurų. Pusė kepto viščiuko – tiek pat. Porcija riebios karkos – iki 16 eurų.
O publika – ji fantastiška. Visą laiką didžiulėje scenoje grojanti grupė stengiasi įkaitinti ir užvesti publiką. Netgi „Kalinka“ vokiečių kalba skambėjo. Nesivaržydamos su lankytojais puolė šokti netgi padavėjos, panešančios iki 10 bokalų alaus. Vokiečiai nesibodi lipti ant stalų ir trypti kaip patrakę.
Lietuviams labiausiai gaila, kad visos linksmybės griežtai baigdavosi 23 val. Būdavo nurenkami stalai, palapinės ištuštėdavo.
Kokia teigiama šios kelionės pusė? Lietuviai sutiko daugybę įdomių, linksmų, atsipalaidavusių žmonių. Ir iki soties atsigėrė alaus linksmoje kompanijoje. Todėl, grįžę į Lietuvą jie į alų tik žiūri...
