Į pabaigą keliaujantis 33-asis „Lietuvos teatrų pavasaris“ Kauno valstybiniame lėlių teatre pristatė režisieriaus Vaido Kublinsko spektaklį – „Mono sapiens“.
Pagrindinius herojus jame įkūnijo V.Kublinsko bendrakursiai, „Trupės liūdi“ nariai Aistė Lasytė, Šarūnas Banevičius, Mantas Stonkus, Dominykas Vaitiekūnas bei suomis Tuomu Tulikorpi. Beje, pastarąjį pakeitė kitas jo tautietis – Jaakko Kiljunen.
„Mono sapiens“ – tai spektaklis, kuris, pasak režisieriaus, ragina eiti į priekį: „Šis kūrinys apie jaunus žmones, kurie susiduria su daug keblumų, kliūčių ir kiekvienas iš jų kuo įvairiausiais būdais bando susidoroti su visu tuo. Kai kurie labai ilgai ruošiasi, kai kurie randa daugiau kliūčių išoriniame pasaulyje nei savyje, tačiau visus juos vienija vienas kelias. Kelias, kuris jungia tą, kas esi, su tuo, kuo nori būti“.
Keturis mono spektaklius ir vieną mono miuziklą scenoje pristatę aktoriai, žiūrovams atskleidė prie greito vartojimo ir kokybiško rezultato pratusios visuomenės parodiją, pasitelkę lengvos filosofijos ir subtilaus humoro skraistę.
Paklausus, ar yra tekę išgirsti kritinių nuomonių apie šį spektaklį, V.Kublinskas atsako: „Žinoma, yra, juk tai pirmieji mūsų darbai. Ir ačiū dievui, kad tos kritikos yra. Tačiau svarbiausia yra žiūrovų kritika. Ji padeda suprasti ar jiems reikia to, ką tu darai ir jeigu matai, kad spektaklis stumia juos į gerąją pusę, tada supranti, kad to reikia“, – diktuoja menininkas.
Jau antrąjį savo kūrinį (pirmasis – „Baltoji stirna“) „Lietuvos teatrų pavasaryje“ pristatęs jaunasis režisierius laurų vainiką ant savo galvos dedasi labai atsargiai: „Šiuos spektaklius daugiau vadinčiau eksperimentais, pabandymais. Iš tikrųjų, net nelaikau savęs režisieriumi. Nežinau, ar būtent šia kryptimi pasuksiu, nes pastaruosius spektaklius stačiau susiklosčius tam tikroms aplinkybėms. Tiesiog, kartais matai, kad gali būti naudingas ne vien kaip aktorius, bet kaip žmogus, kuris pataria iš šono“, – pokalbį užbaigia jis.
Martyno Ambrazo nuotr.
