„Open air” festivaliai dar nuo tų laikų, kuriuos prisimena labiausiai pašėlę mūsų seneliai, verti dėmesio ne tik dėl muzikos, visas mintis pamesti verčiančios atmosferos ir gryno oro, bet ir… keisčiausios festivalininkų aprangos. Gal dėl tos atmosferos, gal dėl keistos socializacijos vietos, gal tiesiog dėl per didelių kiekių alaus – tačiau čia gali pamatyti įdomiausių stiliaus apraiškų. Kur gali būti didesnė mergaičių violetiniais plaukais, gitaros formos akinių, popierinių batų ar boa koncentracija? Štai keli iš jų, sutikti „Tamsta muzikoje 2010”.
Rytis (pirma nuotrauka)
R(eporteris): Tai... kodėl?
Rytis: Buvo tiesiog kilusi tokia idėja – visą laiką norėjome atkreipti dėmesį į badaujančius Afrikos vaikus ir būtent šis triko turėjo parodyti, ant kiek žmonės yra ploni ir ant kiek jie yra badaujantys.
R: Ar dažnai pasipuoši?
Rytis: Kiekviename festivalyje.
R: Kur gavai šį... apdarą?
Rytis: „Humanoje”. Septyni litai. Tai buvo, sakyčiau, kaip toks nušvitimas.
R: Bet jis toks siauras, ilgas. Kaip tilpai?
Rytis: Jis yra lateksinis, tai tinka nuo metro penkiasdešimties ūgio iki dviejų metrų keturių centimetrų.
Aušra (antra nuotrauka)
R: Visada kaip nors įdomiai apsirengi tokiomis progomis?
Aušra: Ai, nežinau, čia viskas visai netyčia gavosi, kai aš pamačiau rožinį peruką. Aš prieš tai su tokiu ružavu vaikščiojau ir po to viskas išsirituliojo. Iš pradžių perukas, tada marškiniai, tada buvo labai karšta, tai liko tik marškiniai, palijo – atsirado botai.
R: Ir kojinės...
Aušra: Ir kojinės... Atsikėliau, sugalvojau, kad šalta labai bus, tai užsidėjau.
R: Iš kur viską traukei – namų, pirkai čia?
Aušra: Na, kol kas nelabai esu ką apsirengus, tai iš namų. Šiaip viską randu Lietuvoje, iš užsienio nelabai perku. „Humana” yra labai fainas dalykas, bet jam reikia labai daug laiko. Todėl labiau mėgstu vintage parduotuves.
Indrė (ketvirta nuotrauka)
R: Ar festivaliams ruošiesi kaip nors, puošiesi?
Indrė: Ne, va skarą užsidedu ir viskas. Ją taip nuo vaikystės nešioju, diržą užsidėjau, kad labiau kaip suknelė atrodytų. Dar kai karšta iš viso nereikia galvoti, ką rengtis. Nesiruošiu – kai važinėji iš festivalio į festivalį, kartais nespėji net rūbų išsiskalbt.
Dominyka (penkta nuotrauka)
R: Ar visada kaip nors įdomiau apsirengi?
Dominyka: Ne, tiesiog prieš tai buvau „Be2Gether” ir pamačiau, kad tai yra visai smagu.
R: Iš kokių šaltinių susirinkai savo „ansamblį”?
Dominyka: Botus iš „Maksimos”, suknelė iš „Humanos”, o kepurė tai net nežinau, iš draugų pasiskolinau.
(šešta nuotrauka)
R: Visada pasipuoši festivaliams?
Man šiaip patinka kartais ryškiai, pagal nuotaiką apsirengti. Vakar vaikščiojau su žydru peruku, nes vaikinas tiesiog pro šalį eidamas pasakė: „Tau reikia mėlynų plaukų”, tai… buvau mėlynais plaukais.
R: Ryškiai rengiesi kasdien ar festivalyje sau leisti gali daugiau?
Festivalyje sau galima leisti daugiau. Realybėje reikia atsirinkti tinkamą vietą, laiką, o čia visi labai ir atvirai į tai žiūri. O gyvenime turi pagalvoti, kur eini ir kuriuo paros metu eini.
R: Iš kur gavai sijoną?
„DeŽavu”. Apsirengti gali ir čia.
