Įžengęs į festivalį „Tamsta Muzika 2010” suvokiau, kad čia renkasi viena margiausių publikų, kurią tik galima rasti Lietuvoje. Prasilenkiau su krūva abiturientų. Sakė bus gerai. Grupės „Freaks on floor” pasirodymo metu akys nukrypo į du muzikos ritme paskendusius senjorus – šešiasdešimt trejų metų Iloną ir jos vyrą – šešiasdešimt ketverių metų užkietėjusį Lietuvos mylėtoją Joną. Kitą dieną nusprendžiau šiuodu sumedžioti ir paklausti „Kaip gyvenate?”. Porelė, save drąsiai vadinantys tamstos festivalio vyriausiais, nusprendė atsakyti į kelis klausimus, tačiau griežtai atsisakė fotografuotis. „Ne tas amžius, kad lįstume į laikraščius. Atėjome čia tik linksmintis”, sakė Jonas. Ilona pritarė vyrui, kad „pokalbį geriau iliustruoja mintys, o ne nuotraukos, kur žmonės ką tik iš palapinės išlindę”.
Vakar stebėjau, kaip linksmai abu trypčiojote pagal „Freaks on Floor”, paskui pagal „Anties muziką”. Tai dviejų skirtingų kartų muzika. Kas dar patiko festivalyje?
Ilona: Mums labai patiko visos grupės – tiek jaunos, tiek vyresnės. Tie jaunučiai tokie gražūs. Saulės kliošo vokalistė trykšta energija, antis – jau išmintimi.
Jonas: G&G Sindikatas!
Jonai, sindikatas? Tikrai? Bet juk jie keikiasi. Lietuvos scenos chuliganai tikri…
Keiktis irgi reikia mokėti. O Sindikatas tai daro su mintimi.
Kokia ta mintis? Aš vaikystėje klausydavausi tik dėl to, kad keikiasi, dabar gal jau ir atidžiau klausausi, bet negi manote, kad visus ir pasiekia ta mintis, „su kuria keikiamasi”?
Na, reikia auklėti jaunimą. Sindikato vyrukai… kaip ten… (Sindikato smogikai?) Taip, smogikai. Tai jie užsuka beat’ą, ar kaip ten dainuoja. Jų ritmai gerai veikia žmones, o mintys dainose, kad ir su keiksmažodžiais, bet geros. Pavyzdžiui apie alų vokiečių gatvėje… Sindikatas eina juk ne prieš sistemą, o prieš absurdą.
Jonai, jaučiuosi, lyg mintinai mokėtumėte kiekvieną sindikato dainą! Ar teisingai manau?
Na… Šiaip moku tik Anties dainas, dar Jazzu klausausi.
Klausiu abiejų. Ar pats festivalio, kaip renginio, formatas, nevargina? Juk atrodo, kad čia reikia daug ištvermės – atlaikyti didžiulius kiekius „meilės ir muzikos”, kaip skelbia šūkis.
Ilona: Viskas labai puiku! Aplinkui žmonės draugiški, saugo daiktus, mes juos saugom. Jaunesni gi.
Jonas: Aš tai pavargęs kaip šuo, bet šunys yra labai laimingi gyvūnai, atminkime!
Dėkoju Ilonai ir Jonui. Tegul dar ne vienas festivalis ar sindikato koncertas atneša jums daugiau minčių, su kuriomis gražu net keiktis. Tai buvo ko gero šauniausi Tamstos festivalio dalyviai, kuriuos sutikau per šias dvi dienas.
Tačiau festivalis dar nesibaigia, vakare laukia daug malonių staigmenų ir siurprizų.
