Teatro studija MI11 gruodžio 15 dieną pristatys šviesų, gyvybingą ir labai gyvenimišką spektaklį „Vienas absoliučiai laimingas kaimas“, padėsiantį pasinerti į gėrio paieškas mus supančiame ne visada teisingai besiklostančiame gyvenime.
Tai entuziastingų, jautrių ir kūrybiškų aktorių kūrinys, kuriame kiekvienas žiūrovas atras savitą prasmę. Spektaklis „Vienas absoliučiai laimingas kaimas“, pastatytas pagal rusų rašytojo, dramaturgo bei scenografo Boriso Vachtino taip pat pavadintą apysaką, perkelia žiūrovus į kiekvienam emociškai artimą erdvę – šeimos gyvenimą.
Absoliučiai laimingas kaimas – ne fantazijos vaisius
Kaimas spektaklyje simbolizuoja vietą, kurioje gyvena tradicinių vertybių, darbštūs žmonės, randantys laimę paprastuose dalykuose. Jie svajoja, kalbasi, dirba, myli. Be abejonės, ne visada šypsosi, jų neaplenkia žemiškos problemos, tačiau absoliučiai laimingam gyvenimui tikrai užtenka to, ką turi.
Scenoje žiūrovai neišvys nei tautinių rūbų, nei rūtų vainikėlių ar liaudies šokių, nes laimingas kaimas – vieta, kurioje nėra religinių ar politinių įsitikinimų, tačiau gyvenimas verda taip pat intensyviai kaip ir bet kurioje žemėje egzistuojančioje bendruomenėje.
Viso spektaklio siužetas sukasi aplink pagrindinių pjesės herojų – jaunų įsimylėjėlių Anužio ir Rugilės likimus. Jų šeimą skausmingai paliečia karas ir priverčia kabintis į gyvenimą, stengiantis grįžti į pusiausvyrą ir rasti sielos ramybę bei išsaugoti tikėjimą, jog įveikus gyvenimo skirtus išbandymus, visada sulaukiama ir likimo dovanų.
Spektaklyje gausu simbolinių personažų, praturtinančių vaidinimą asmeniškomis akimirkomis, užgaunančių jautriausias stygas bei kuriančių prasmingo gyvenimo pojūtį, kurio taip ieško kiekvienas iš mūsų.
Būti laimingas gali kiekvienas
Vienas pagrindinių klausimų, į kurį bando atsakyti spektaklis – kaip nepalūžti ir išlikti laimingu, kai gyvenimas nesiklosto taip, kaip tikimasi, kai susiduriama su netektimi ir likimas žmogų blaško taip skausmingai, jog ir didžiausias priešas nejučia tampa geriausiu draugu.
Dviejų dalių kūrinys „Vienas absoliučiai laimingas kaimas“ – įdomi kelionė, kurioje nė vienas žiūrovas neturės laiko atsikvėpti, nes greitai besivystantis siužetas akimirksniu patraukia dėmesį ir nepaleidžia iki pat spektaklio pabaigos. Šviesoje skęstanti scena ir šmaikštūs dialogai vaidinimą pavers itin gyvu bei dinamišku ir padovanos susirinkusiems energijos bei gerų emocijų antplūdį.
Spektaklio premjera jau greitai!
Teatro MI11 studija vienija menininkus, gyvenančius teatru ir norinčius žiūrovams spektakliu perduoti svarbią žinią – „būti laimingais renkamės patys“. Aktoriai nori padėti žiūrovams ieškoti savęs ir kartu su jais išgyventi naujų atradimų džiaugsmą!
Apie spektaklį bei jo idėjas pasakoja ir studijos vadovas bei režisierius, buvęs įžymiojo Vladimiro Chotinenkos mokinys, Mikhail Mitronin.
Kodėl spektakliui pasirinkote būtent Boriso Vachtino apysaką? Ar ji Jums turi ypatingą reikšmę?
Taip, Boriso Vachtino apysaka yra reikšminga ne tik man, ne tik Lietuvos ar Vilniaus gyventojams, bet ir visiems europiečiams. Kiekvienas iš mūsų gyvena „Viename absoliučiai laimingame kaime“. Tai nebūtinai turi būti kaimas.
Tą vietą galime vadinti šeima ar vieta, kur žmogus yra gimęs ir augęs, pavyzdžiui, miestu, jo rajonu ar Tėvyne. Visi turime tokią vietą Žemėje, kurioje jaučiamės laimingi. Nebūtinai turime ten šokinėti iš laimės, tačiau ten jaučiamės saugūs. Įsivaizduokite, jog jus užpuola priešai, ir jūs ginatės, nebijodami paaukoti brangiausio, ką turi žmogus – savo gyvybės, gindami tą ypatingą vietą planetoje, ir laimite!
Tačiau išvarius priešus, vienas iš jų pasilieka, gyvena su jumis, stengdamasis jus suprasti, padeda jums. Nejučia ne tik atleidžiate jam, bet ir priimate jį kaip savą.
Mano manymu, spektaklio tema yra ypač aktuali, atsižvelgiant į tai, jog migracijos tempai pasaulyje sparčiai auga, o priimti svetimą ir pačiam adaptuotis kitur – nėra paprasta.
Aktorių grupei scenoje tenka nelengva užduotis įkūnyti daug įvairių personažų. Kokius sunkiausius kūrybinius sprendimus teko priimti?
Aktoriams iš tikrųjų tenka daug kartų persikūnyti į kitus personažus… Tikriausiai sunkiausia kūrybinė užduotis ir buvo sugalvoti, kaip tai padaryti. Visų aktorių personažai, į kuriuos jie persikūnija, glaudžiai susiję. Pavyzdžiui, vieno iš aktorių vaidmenys – Motina, Žemė, Tėvynė…
Visi režisieriai nori, jog jų darbai žiūrovui pasakytų kažką reikšmingo ir paliktų neišdildomą įspūdį. Ką pasakyti norėjote Jūs?
Nenoriu, kad spektaklis sukeltų dramatiškus įspūdžius. Noriu, jog jis žiūrovui padėtų apmąstyti savo gyvenimą, surasti šį tą prasmingo. O spektaklio idėją išdėsčiau jau prieš tai.
Ar planuojate teatro gastroles su šiuo spektakliu? MI11 teatro studijos erdvė – ypatinga: nedidelio ploto, aukštomis lubomis, kvepianti medžiu ir sukurianti specifinį istoriškumo, asmeniškumo ir šilumos pojūtį. Ar pavyktų tokią jaukią atmosferą sukurti ir didesnėje scenoje?
Aišku, norėtume, jog spektaklį pamatytų ir kituose Lietuvos bei Europos miestuose ir miesteliuose… Būtų kvaila sakyti, jog esame kamerinis teatras ir nesiruošiame žengti nei žingsnio ir apsižvalgyti už mūsų mylimo teatro sienų.
Man ir, manau, visiems aktoriams mūsų teatro studija taip pat yra „Vienas absoliučiai laimingas kaimas“. Be abejonės, perkeldami spektaklį į kitas scenas, ieškotumėme tokių, kurios būtų panašios į mūsų sceną ne tik savo dydžiu, bet ir turinčių ypatingą dvasią.
Nors kūrėjai visada išleika kritiški savo darbams, tačiau jie visi turi tam tikrą misiją. Kokia teatro studijos MI11 misija?
„Vienas absoliučiai laimingas kaimas“ – teatro studijoje MI11!
Norintys pamatyti MI11 studijos pjesę „Vienas absoliučiai laimingas kaimas“, gruodžio 15, 16, 18 dienomis ir 2013 m. sausio 5, 10, 11, 18, 19, 25, 26 dienomis kviečiami apsilankyti Pranciškonų rūmuose įsikūrusiose teatro patalpose.
Prasmingų įspūdžių linki teatro studija MI11!
