Marytė Gustainienė
Prieš sutinkant šventes visuomet gera pasikalbėti apie metus, kurie jau nešasi ant kupros mūsų rūpesčių naštas, nuoskaudas, praradimus ir liūdesį. Visuomet atsiranda žodžių, kurių nesuspėjom pasakyti bėgdami vieni pro kitus pašėlusio tempo laike. Gerklėje tarsi gniužulas sustingę ir tie, kurių jau niekada nepasakysime, nes jau nebėra kam. Prieš lauždami kalėdaitį visuomet turime apie ką pamąstyti. Kai įsižiebs Vakarinė žvaigždė, gruodžio 24 – osios vakarą žvelgsime vieni kitiems į akis. Deja, ne teisti vieni kitus susėdame, o kalbėtis ir švęsti dvasingumo šventės. Būtent ji yra laikoma vienybės švente, dar galima būtų pridėti, kad tai yra ir šeimos santarvės šventė: susitaiko tie, kurie pykosi ar skriaudė silpnesnius, atsiprašo, ištiesia vieni kitiems rankas. Kokios tradicijos dar tebesitęsia iki šių dienų, papasakoti paprašiau Moniką Mikutienė, dirbančią UAB „K&M grupė“.
Kaip Jūs švenčiate Šv. Kalėdas?
Jau tradicija tapo šv. Kūčių vakarienę valgyti pas mano močiutę iš tėčio pusės, suvažiuoja visi – daugiau nei dvidešimt žmonių. Močiutė paruošia pagrindinius patiekalus. Dažniausiai tai būna cepelinai su grybų įdaru ar karšta žuvis. Ji prikepa naminių kūčiukų. Močiutės Kūčių cepelinai yra pats nuostabiausias patiekalas pasaulyje... Kiti svečiai atsiveža patiekalų savo nuožiūra, o kartais specialių šeimos patiekalų. Mano mama visada ruošia „Silkutę pataluose“. Tai jos visų švenčių firminis patiekalas.
Vadinasi, Kūčių stalas yra didžiulis?
Stalas visada būna didžiulis, kartais sustumtas iš kelių stalų. Staltiesės baltos, kaip ir indai. Po staltiese kišame šiaudų. Ant stalo dėliojame patiekalus. Jų visada būna daugiau nei dvylika. Tačiau niekas neskaičiuoja. Į lėkštelę močiutė sudėlioja pašventintas iš anksto anksčiau taip vadintas plotkeles (kalėdaičius). Baigiami ruošti patiekalai ir paskutinis įnešamas ąsotis dar garuojančio aguonų pieno. Visi susėda.
Kaip pradedate švęsti šventą vakarienę?
Mano tėtis paskaito kokią maldelę švenčių proga, o tuomet visi šeimos nariai ir giminės sukalba pagrindines maldas. Tada sveikina vieni kitus ir dalijasi kalėdaičiais. Netyla kalbos: šnekamės, kaip kam sekasi, kokie rūpesčiai slegia ar kas džiaugsmo atnešė. Skanaujame iš eilės visokių patiekalų. Saldieji patiekalai – didžiuliai kukurūzai, aplieti karamele, įvairūs plokštainiai ir tortai., vaisiai – jau skirti Kalėdų šventiniam stalui.
Ar vis dar aplanko namus Kalėdų Senelis?
Kūčių vakaro pabaigoje dažniausiai vienas iš tėčio brolių persirengia Kalėdų Seneliu ir eina aplink namus belsdamas į langus. Vaikai supuola žiūrėti, kas čia triukšmauja. Tuomet kas nors iš šeimos narių įleidžia Senelį. Tada prasideda linksmybės. Už dovanėles visiems reikia eilėraščius sekti, dainas dainuoti, groti ar šokti. Kol visi apdovanojami, ir vakaras praeina. Vaikučiai migdomi, suaugusieji dar pasėdi ir įspūdžiais pasidalija, pasiguodžia vieni kitiems.
Kaip Jūsų močiutės namuose prasideda Kalėdų rytas?
Ryte visi važiuojame į bažnyčią, o grįžę valgome šventinius pietus. Dažniausiai tai būna kepta žvėriena, žąsis ar kas įdomesnio.
Kaip šventes švenčia Jūsų vyro Kęstučio tėvai?
Mano vyro tėvai šventes praleidžia visiškai kitaip. Čia Kūčios yra tik artimiausių šeimos narių susikaupimo šventė. Vakarienę valgoma tik tėvai ir vaikai. Jų šventei būdinga ypatinga rimtis ir susikaupimas. Per Kalėdos priguža pilni namai svečių. Atvažiuoja ir giminės, ir draugų, antrąją Kalėdų dieną važiuojama aplankyti toliau gyvenančių giminaičių. Šventės neįsivaizduojamos be bulvių plokštainio su mėsa ir žuvies.
Gal pasakytumėte kokį nors šventinį receptą?
Tai mano mamos mėgstamiausio patiekalo – silkutės pataluose receptas. Jums reikės silkės filė, virto burokėlio, morkos, kiaušinio, marinuoto svogūno, obuolio, majonezo. Viskas dedama į apvalų dubenį, geriausia stiklinį, kad matytųsi visi sluoksniai. Pradedama nuo kubeliais supjaustytos silkės. Ant jos tepamas majonezo sluoksnis. Tada dedamas griežinėliais supjaustytas marinuotas svogūnas (marinuoti galima acte arba citrinos sultyse). Vėl pertepama majonezu. Burokėliai, morka ir obuolys sutarkuojami ir taip pat dedami sluoksniais pertepant majonezu. Baigiama paskutiniu kiaušinio sluoksniu, kurio pertepti nereikia. Jis tinka kaip papuošimas. Kiaušinis smulkiai supjaustomas atskyrus baltymą nuo trynio. Iš smulkinto trynio formuojamas apskritimas dubens viduryje, aplink dėliojamas baltymas. Valgoma su bulvėmis, duona ar tiesiog vieną silkutę pataluose. Labai skanu.
***
Manikiūrininkė Monika Mikutienė prieš šventes turi ypač daug darbo, nes ji stengiasi pagražinti savo klientes, padovanoti joms gražių emocijų. Manau, kad kiekviena išeina iš jos kabineto pakylėta, nes išsineša džiaugsmo dalelę. Moters rankų grožis irgi yra dovana, nes būtent tie miklūs piršteliai daro stebuklus virtuvėje, tai kodėl jie šventinę dieną negalėtų žavėti susirinkusiųjų prie bendro stalo. Taigi, linkime visiems gražių ir prasmingų švenčių, gražaus ir dvasingo pasisėdėjimo prie bendro stalo.
Nuotraukos iš Monikos Mikutienės šeimos albumo:
1 nuotr. Eglutė šv. Kūčių vakarą.
2 nuotr. Šventos vakarienės stalo fragmentas
