Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Vilniaus senamiesčio vidurinėje paminėta kariuomenės diena (nuotraukos)

Įkrauk reporterio nuotrauka /
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

2011-11-23 Vilniaus Senamiesčio vidurinėje mokykloje toliau tęsiasi renginiai, skirti „Laisvės gynimo ir didžiųjų netekčių atminimo metams" paminėti. Ši diena svarbi ir tuo, kad lygiai prieš 93 metus buvo pradėta kurti Lietuvos kariuomenė. Todėl buvo pravesta atvira Lietuvos istorijos pamoka „Laisvės kaina".

Organizatorių inf.

2011-11-23 Vilniaus Senamiesčio vidurinėje mokykloje toliau tęsiasi renginiai, skirti „Laisvės gynimo ir didžiųjų netekčių atminimo metams" paminėti. Ši diena svarbi ir tuo, kad lygiai prieš 93 metus buvo pradėta kurti Lietuvos kariuomenė. Todėl buvo pravesta atvira Lietuvos istorijos pamoka „Laisvės kaina".

Renginyje dalyvavo šios mokyklos 8-12 klasių moksleiviai bei svečiai - Lietuvos Respublikos Seimo narė Auksutė Ramanauskaitė Skokauskienė su padėjėja Aiste Stremaityte, JT Lietuvos asociacijos direktorė, Jūratė Landsbergytė, jos pavaduotojas, istorijos bei pilietiškumo mokytojas, Žilvinas Radavičius, istorijos mokytoja Gražina Kosarieva, inžinierius Miroslav Bogdanovič. Pamoką vedė Žilvinas Radavičius.

Pasak Žilvino Radavičiaus, Lietuvos kelias į laisvę buvo daug ilgesnis nei nuo 1990-03-11 iki dabar. Buvo daug žmonių, kurie nepaisydami asmeninių interesų kovojo už savo Tėvynės laisvę tiek atviruose mūšiuose Nepriklausomybės kovose, tiek partizaniniame kare 1944-1953 metais, kai kurių istorikų nuomone ir ilgiau, kuomet SSRS antrą kartą užgrobė Lietuvos valstybę. Prieštaringai vertinami Lietuvos partizanai buvo Lietuvos kariuomenės dalimi. Todėl kalbant apie naujausią mūsų šalies kariuomenės istoriją, negalima pamiršti ir ankstesnės.

Pamoka „Laisvės kaina"-tai keturių su jaunimo pilietiniu ugdymu susijusių renginių dalis. Prieš tai moksleiviai lankėsi „Karo technikos ir transporto muziejuje", jame žaisdami karą suprato jo baisumus, pamatė iki tol nematytos karo technikos, vandeninę miną. Vėliau vykęs vizitas į „Tuskulėnų dvarą" buvo labai svarbus tuo, kad moksleiviai daugiau sužinojo apie sovietų nusikaltimus Lietuvoje. Tikimės, kad tai formuos jų požiūrį į istoriją ateityje. Ilgus metus parku paverstoje dvarvietėje buvo užkasti kelių šimtų KGB vidaus kalėjime 1944-1947 m. nužudytų žmonių palaikai. Jų tarpe -apytiksliai dviejų šimtų Lietuvos partizanų, kuriuos prisiminėme neatsitiktinai: lapkričio 29 d. KGB nužudė Lietuvos partizaų vadą Adolfą-Ramanauską-Vanagą (1918-1957). Jis Lietuvos istorijai svarbus dar ir tuo, kad 1949-02-16 d. Lietuvos partizanų suvažavime, vykusiame tarp Radviliškio ir Baisogalos esančiame Minaičių kaime. Šiame suvažiavime buvo paskelbta Lietuvos laisvės kovos deklaracija, pagal kurią turėjo būti atkurta Lietuvos nepriklausomybė. Dokumentą pasirašė Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Jonas Žemaitis-Vytautas, Aleksandras Grybinas-Faustas ir kt. Šiame suvažiavime Adolfas Ramanauskas-Vanagas buvo išrinktas Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio tarybos prezidiumo pirmininko Jono Žemaičio-Vytauto, pavaduotoju.

Partizaninį karą Lietuvoje skatino žvėriškas NKVD elgesys su mūsų šalies gyventojais. 1944-1945 metais pastaroji organizacija nužudė daugiau nei 13 tūkst. žmonių. Pagrindine ginkluotos antisovietinės rezistencijos užduotimi buvo atkurti Lietuvos valstybę. Panašiai kaip ir KGB vidaus kalėjime, sovietų genocido aukos būdavo išniekinamos. Jei pirmu atveju žmones nužudydavo dažniausia nuogus, tai antruoju išniekindavo patekus į nelaisvę ar tiesiog besityčiojant iš jau nukautų partizanų palaikų, kurie džnai būdavo išrengiami nuogai-greičiausia dėl dviejų priežasčių: noro pažeminti ir savotiškai panaikinti aukštesnį to žmogaus socialinį statusą, antra-kad pagal karines uniformas vietiniai gyventojai negalėtų suprasti, kad tai Lietuvos kariuomenės karys. Pasak liudininkų, kai kada nuogus, kastruotus, išbadytomis akimis ir nupjaustytomis kitomis kūno galūnėmis sovietai „eksponuodavo" nedidelių miestelių ir kaimų aikštėse. Kartais lavonus ant grindinių numesdavo tik su apatiniais drabužiais. Adolfas Ramanauskas-Vanagas buvo nukankintas tiek žiauriai, kad jį sunkiai atpažino jo žmona.

Moksleiviams buvo parodyti du dokumentiniai filmai: „Laisvės kaina"-apie jaunimo pilietiškumo iniciatyvas ir „Lietuvos tarpukario kariuomenė".

Pasak Auksutės Ramanauskaitės- Skokauskienės, Lietuvos partizanai tuomet buvo vienintele teisėta mūsų šalies valdžia ir tuo pačiu kariuomenės dalimi. Tūkstančiai vyrų ir moterų išėję į miškus, į nepaprastai sunkų, pavojingą, pilną nepriteklių gyvenimą ir pasiryžę kovoti už Lietuvos laisvę. Jeigu reiks atiduoti ir patį brangiausią, ką turi žmogus, ką jam skyrė Dievas, tai žmogaus gyvybę. Šiame partizaniniame kare dalyvavo abu parlamentarės tėvai...

„Aš šiandien esu klasėje, matau Jūsų rimtus žvilgsnius, ir tai yra kaip liudijimas, kad Lietuvos laisvės kova nebuvo beprasmė, nes štai mes gyvename laisvoje Lietuvoje. Dauguma partizanų nesulaukė laisvos Lietuvos, bet jie išeidami į tą laisvės kovą, negalvojo apie save. Jie galvojo apie Lietuvą, apie tai, kaip gyvens kitos kartos, kad jos tikrai gyvens laisvoje, nepriklausomoje Lietuvoje...“ - sakė ji.

Seimo narė pademonstravo Justino Lingio dokumentinį filmą „Partizanų vaikai". Šis pavadinimas nereiškia, kad šis filmas apie partizanų vaikus. Filme fiksuojamas parlamentarės ir Jono Žemaičio-Vyto sūnaus Laimučio prisiminimai, kita dokumentinė medžiaga. Norima per šį filmą perteikti kokie tai buvo laikai ir pavojai, kaip reikėjo kovoti tomis nepaprastomis sąlygomis, kad buvo ne tik ginkluotas pasipriešinimas bet ir idealoginė kova, organizuota partizanų spaudos leidyba. Šią spaudą vietiniai gyventojai ypač mėgo, nes sovietų žiniasklaida skleidė melą.

Kultūrinę renginio dalį atliko Pirmojo atkurtos Lietuvos valstybės vadovo Vytauto Landsbergio dukra-Jūratė Landsbergytė. Jos dėka moksleiviai išgirdo net tris M. K. Čiurlionio kūrinius: 1. Lenkų sukilėlių giesmę „Su gaisro dūmais", 2. „Postliudą" ir 3. harmonizuotą lietuvių liaudies dainą „Oi giria, giria, girele žalioji !".

Moksleiviai pamoką įvertino gerai. Į jiems užduotą mokytojo Žilvino Radavičiaus klausimą, kokia yra Lietuvos laisvės kaina, sulaukta įdomių atsakymų. Pasak 12 a kl. mokinio Deniso Vištorskio, Lietuvos laisvė buvo atkurta per netektis. Žmonės norėjo gyventi laisvoje šalyje ir jie darė viską, kad jų šalis būtų laisva, be okupantų. Laisvė jiems buvo pirmoje vietoje. Jie kovojo vasarą ir žiemą, dienomis ir naktimis už save bei savo vaikus, giminaičius, už savo šalį, už laisvę, už meilę Tėvynei. Ir jų noras išsipildė, nes Lietuva atgavo laisvę, už kurią jie taip kovojo, paaukojo gyvybes ir asmeninę laisvę. Jų dėka mes dabar gyvename laisvoje Lietuvoje...

Pasak tos pačios klasės mokinės Elmiros Volkovos, partizanai paaukojo visą savo sielą, visą savo širdį, visas savo jėgas, kad išlaisvitų Lietuvą. Tad laisvės kaina didžiulė. Pamoka labai patiko, buvo įdomu klausyti, bei žiūrėti filmą. Pamoka paliko daug įspūdžių.

Panašūs buvo ir kiti moksleivių atsakymai. „Lietuvos laisvės kaina? Lietuvos laisvės kaina-tai daugybės žmonių žūtys už laisvę ir nepriklausomybę... Daug žmonių gyveno miške ir kariavo už Lietuvą", - teigė nežinomu norėjęs išlikti mokinys. Renginio pabaigoje Seimo narė mokyklai padovanojo 1949-02-16 Lietuvos laisvės kovos deklaraciją bei istoriškai vertingą knygelę „Laisvės deklaracija ir jos signatarai".

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Ikrauk.lt