Pavasariui pradėjus alsuoti šiluma, penktadienio vakarą, buvo surengtas jau ketvirtasis koncertų ciklo „Bardai tarp žvaigždžių“ koncertas, kuriame mus džiugino ir ilgesingai nusinešė Aido Giniočio dainos. Šis ciklas ypatingas tuo, jog rengiamas VU TFAI Planetariume, kuriame prieš koncertą ir jo metu galima pasigėrėti, pažinti ir atsiduoti žvaigždžių, žvaigždynų, kometų, planetų ir kitų dangaus kūnų beribei platybei. Žinoma, šis ciklas išsiskiria ne tik netikėta erdve ar atmosferos kūrimu koncerto metu, tačiau ir gyvu atlikėjų bendravimu su žiūrovais, kurie tampa koncerto dalimi.
Aidas Giniotis koncerto organizatorės buvo pristatytas kaip režisierius, aktorius, pedagogas ir bardas. Pats atlikėjas, žengęs į sceną, pašmaikštavo apie savo galybę titulų, kurių gal ir per daug, bet reikia bei pradėjo koncertą atvirai, papasakodamas savo gimimo istoriją. Aido mama tikėjosi gimstant mergaitei, būtinai lapkričio mėnesį, kaip mylima poetė Salomėja Nėris. Tačiau ne viskas išėjo, kaip planuota, ir būtent poetės gimimo dieną gimęs vaikiukas, buvo tik Salomėjos Nėries ilgesingas Aidas. Ir nejučia pasigirdo dainos akordai, pagal Salomėjos Nėries kūrybą. Bardas drąsiai ėjo į gyvą pokalbį su žiūrovais, kreipėsi bei pasakojo, jog dvi koncerto dalys bus skirtingos: „Pirmoje dalyje daugiau lyrikos, po to prieisim prie linksmesnių dainų“. Taip pat atlikėjas dažnai buvo sužavėtas aplink šviečiančių žvaigždynų bei kometų, o žiūrovai dainų metu taip pat gėrėjosi vaizdais bei nugrimzdavo į muzikos ir vizijų transą.
Publika turėjo galimybę išgirsti Aidą Giniotį įkvėpusių kūrėjų muziką bei dainas. Vytauto Kernagio, Olego Ditkovskio bei Andriaus Kulikausko, anot bardo, ypač jo gerbiamo ir mylimo, atlikėjo dainą „Ateina Dievas“. Neapsiėjo vakaras ir be juoku trykštančių momentų, ypač tada, kai Giniotis imitavo Kosto Smorigino atliekamą dainą „Metų Laikai“ bei pabrėžė atpažįstamas, šio bardo atlikimo ypatybes, manieras. Žiūrovai pasileido nesumeluotu juoku, kuris liejosi iš visų, nepriklausomai nuo amžiaus.
Antroje dalyje bardas drąsino žiūrovus prisijungti ir drąsiai spragsėti, ploti bei šūktelėti ar švilptelėti. Dainoje apie pirmąją meilę, žiūrovai buvo paprašyti šūktelti, todėl atlikėjas siūlė šūktelti drąsiai tarsi stipriam įsimylėjimui užliejus: „Pažiūrėsim, kaip ten pas jus su meilės reikalais“ – šmaikštavo bardas. Žiūrovai įsidrąsinę šūkteldavo ir pakilios nuotaikos vedami, pasileido į muzikinį žaidimą.
Koncertą užbaigė vaikiškos dainos, kurios buvo skirtos, ne tik vaikam, nes ilgesingai pasigrobė ir suaugusiuosius. Žvaigždėtą erdvę užliejo retrospektyva į žiūrovų vaikystę bei jaunystę. Skambėjo Keistuolių teatro spektaklių dainos, iš kurių ypač įsimintinos buvo „Geltonų plytų kelias“, „Už girių, už kalnų“, „Pikto dėdės daina“. Dar nenuslūgus jausmingiems momentams, plojimai užliejo salę ir tęsėsi Aidui Giniočiui jau atsisveikinus.
Tekstas Agnės Nemanytės, Nuotraukos Anželikos Stackevič
