Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2012 12 28

15min.lt žurnalistų mokyklos studentė. Įmonių šešėlinė liga: visi serga, bet niekas nesigydo

Artėjant Naujiesiems metams, leiskite išpranašausiu ateitį. Kaip ir anksčiau, ryte atsikelsite ir pasiruošite darbui, darbe atliksite jums paskirtas užduotis, kartais jas...
Nuotraukos pavadinimas
Nuotraukos pavadinimas

Artėjant Naujiesiems metams, leiskite išpranašausiu ateitį. Kaip ir anksčiau, ryte atsikelsite ir pasiruošite darbui, darbe atliksite jums paskirtas užduotis, kartais jas pertraukiant valgio pertraukėlemis bei trumpais pokalbiais su kolegomis, grįžę namo pavalgysite vakarienę ir eisite miegoti. Kitą rytą užsirašysite į beprotnamį. To ryto neišvengsite. Ryto, kai suvoksite, kad jus supantis šurmulys yra per didelis, kad vis sunkiau išeina susikaupti. Gal beprotnamis jums yra kraštutinė priemonė, gal jūs kreipsitės į psichologą, eisite į vaistinę. Būtent tai jūsų laukia,jei ir toliau leisitės manipuliuojami technologijų.

Internetas keičia ne tik mūsų mokymosi įgūdžius, bet ir mūsų smegenis. Nors internetas lavina greitesnį sprendimų priėmimą, bei informacijos interpretavimą, toks mąstymo būdas nebūtinai mus padaro protingesniais. Mokantis ir dirbant mums yra svarbu, kad perskaitytą informaciją galėtume prisiminti ir vėliau panaudoti. Savo kasdieniniame gyvenime mes reguliariai susitinkame su nauja informacija. Mes ją bandome suprasti, ja manipuliuojame, ją keičiame bei sujungiame su ankščiau įgytomis žiniomis. Tuo tarpu internete mes esame įpratę rasti kitokio turinio informaciją. Naršydami mes esame išmokę ieškoti atsakymų į konkrečius klausimus. To siekdami mes stengiamės kuo greičiau peržvelgti informaciją.

Kai mąstymas yra pertraukiamas, skatinimais paspausti kitas nuorodas yra sunkiau įsiminti skaitomą informaciją. Priiminėdami sprendimus, ar toliau ieškoti tikslesnės informacijos, mes apkrauname savo mąstymą. Dėl to mes nesugebame informacijos perkelti į ilgalaikę atmintį, todėl informaciją, kurią perskaitome greitai užmirštame. Pamenat 2000 metus, kai mobilieji telefonai buvo naujiena, o socialinio tinklo facebook iš viso nebuvo? Pasirodo, palyginus su 2012 metais žmonės buvo net 40% dėmėsingesni. Vis didesnę mūsų gyvenimo dalį užimančios technologijos mus padaro nekantresniais, mažiau dėmėsingais, jos keičia kaip mes mąstome savo kasdieniniame gyvenime.

Nedėmėsingumas, nekantrumas, impulsyvumas, nerimastingumas – visos šios savybės yra būdingos dėmėsio sutrikimą turinčiam žmogui. Juo sergantys žmonės jau nuo vaikystės susiduria su sunkumais darbo srityje. Pastaruoju metu, mūsų aplinka taipogi skatina šias savybes. Žmonės, kurie iki tol neturėjo jokių didesnių problemų susikaupiant, dabar vis dažniau patiria dėmesio sutrikimu sergančių žmonių simptomus. Tinkamiausias kandidatas į „sergančiųjų“ gretas yra ne kas kitas, o jūsų viršininkas. Visada kažkur skubantis, visuomet pasiekiamas telefonu ar internetu, nesibaidantis darbų ir taupantis laiką, atlikinėdamas kelis darbus vienu metu.

Vis dar yra manoma, kad atliekant kelis darbus vienu metu yra greičiau ir sėkmingiau atliekamas darbas. Ko įmonės nesupranta, kad kelių darbų darymas gali atnešti ir neigiamas pasekmes. Buvo įrodyta, kad mūsų smegenys vienu metu gali susikoncentruoti ties vienu, dviem dalykais. Esame linkę susikoncentruoti ties vienu darbu, labiau nei kitu. Taipogi kaitaliodami užduotis, prarandame daug laiko. Keisdami užduotis ar grįždami prie ankstesnės užduoties, turime sugaišti dalį laiko, kad prisimintume ką darėme ir galėtume sėkmingai tęsti darbą. Šis laiko tarpas tampa dar ilgesnis, jei abi užduotys yra sudėtingos ir reikalaujančios didelės koncentracijos.

Darbuotojams, dirbantiems užsienio kompanijose poilsis ne tik yra leidžiamas, bet ir privalomas. Darbuotojų kūrybingumas suteikia geriausius darbo rezultatus. Per didelis darbo krūvis šį kūrybingumą žlugdo. Lietuvoje, kur viršvalandžiai yra priimami kaip savaime suprantamu dalyku, ši idėja plinta lėtai. Darbo vietai praradus sėslumą, pasakymas mano namai tavo namai, įgyja visai kitą prasmę. Seniau buvusi atskirtis nuo darbo ir namų dabar neegzistuoja. Tad tampa sunku surasti vietą atsikvėpti. Reikalavimas geresnių darbo sąlygų, nevisiems yra išeitis. Rizika prarasti savo darbą, kai kuriems yra per didelė kaina už geresnę savijautą.

Jei darbo pakeitimas – ne išeitis, yra ir kitų patarimų, kaip atgauti pasitenkinimą darbu. Tinkamiausias būdas sumažinti stresą, naudoti technologijas, pagal jų paskirtį. Internetas yra puiki priemonė greitai rasti atsakymus, elektroninis paštas padeda lengviau atlikti darbą, gauti reikiamą informaciją laiku. Pašto tikrinimas nustatytomis valandomis, padėtų lengviau susikaupti ir darbus atlikti laiku. Kiekvienas turėtų sumąstyti sau priimtiniausią metodą, padedantį nutildyti aplinkoje esantį triukšmą.

 

Justina Sabaliauskytė

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius