Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

3 pagrindinės atleidimo iš darbo priežastys

Nuotraukos pavadinimas
Nuotraukos pavadinimas
Šaltinis: 15min
0
A A

Atleidimas iš darbo. Turbūt kūnas nueina pagaugais perskaičius šį grėsmingą žodžių junginį. Kas dabar bus? Kaip reikės gyventi? Ko imtis? Kam paskambinti? Kuriam laikui užteks...

Atleidimas iš darbo. Turbūt kūnas nueina pagaugais perskaičius šį grėsmingą žodžių junginį. Kas dabar bus? Kaip reikės gyventi? Ko imtis? Kam paskambinti? Kuriam laikui užteks santaupų? Likti toje pačioje sferoje ar atlikti kardinalius karjeros pokyčius? Šie ir kiti klausimai gali signalizuoti, jog tai – blogiausia jūsų gyvenimo diena. Ar iš tikro padėtis tokia tragiška? Anaiptol.

Atleidimas iš darbo tai veiksmas, kuris labai puikiai pamatuoja vadovo profesionalumą: vienas tai sugeba pateikti lyg naują galimybę ir tarsi jauti dėkingumą už atvertas akis, kitam norisi kibti į atlapus, stotis piestu, nes jautiesi netinkamai įvertintas.

Tad kokios tos pagrindinės atleidimo iš darbo priežastys ir kaip pasitaikius kiekvienai iš jų siūlo elgtis vienas geriausių 20 amžiaus vadovų – daugiau nei 20 metų JAV konglomeratui „General Electric“ vadovavęs Jackas Welchas.

3 pagrindinės atleidimo iš darbo priežastys

  1. Atleidimas dėl drausmės pažeidimų. Jei darbuotojas pažeidė etikos kodeksą, buvo pagautas vagiant, meluojant, piktnaudžiajant alkoholiu ar psichotropinėmis medžiagomis, pažeidinėjant konfidencialumo sutarties sąlygas ar kitaip prasilenkiant su darbo drausme, tokiu atveju veiksmų reiktų imtis nedelsiant. Be to, kaip teigia J. Welchas, tuomet reiktų aiškiai visiems iškomunikuoti, kodėl minėtas darbuotojas buvo atleistas. Tai būtų savotiška prevencija kitiems, jei kiltų mintis lipti ant to paties grėblio. Dar daugiau, būtų dar labiau sustiprintas įsitikinimas, jog bendrovės vertybės – ne vien popierinės, o jų ignoravimas užtraukia atitinkamas pasekmes.
  2. Atleidimas dėl ekonominės situacijos. Gali būti, jog dėl ekonominių priežasčių reikia atlikti reorganizaciją, naikinti tam tikras verslo šakas, apjungti padalinius, uždaryti filialus bei taikyti kitus optimizacijos metodus. Tam, kad atleidimas dėl ekonominių priežasčių būtų planingas ir kuo mažiau skausmingas ar netikėtas darbuotojams, juos tokiam galimam įvykių vingiui reiktų ruošti iš anksčiau – supažindinti su įmonės veiklos rezultatais, prognozėmis, planais, įvairiausių scenarijų įvertinimais. Taip, žmonės gali būti pikti ar nusiminę, tačiau, kai jie supranta, jog toks žingsnis – neišvengiamas, net tokioje kritinėje situacijoje jaučia pagarbą vadovui.
  3. Atleidimas dėl prastų darbo rezultatų. Viena iš sudėtingesnių situacijų. Iš pažiūros atrodo, kas čia gali būti sudėtingo? Neneša žmogus pelno, tad kam jis reikalingas, įteikiu atleidimo lapelį ir „viso gero“. Profesionalūs vadovai, anot J. Welcho, visų pirma taiko diferencijavimo sistemą, kurioje kiekvienas darbuotojas aiškiai žino, kuriai grupei priklauso bei ko iš jo vadovybė tikisi. Kitas žingsnis – nuoširdžiai informuoti ir suteikti žmogui galimybę pasitaisyti. Dvi taisyklės, kurių laikosi šis žymus vadovas – jokių siuprizų bei pažeminimo. Žmogui ir taip sunku, tad kuo geriau jį paruošime šiai žiniai ir kuo sklandžiau atliksime šį nemalonų veiksmą, tuo visiems bus mažiau įtampos.

Beveik visose verslo mokyklose ar per papildomus mokymus daug akcentuojama kaip tinkamai įvertinti būsimą darbuotoją, kaip padaryti kuo mažiau klaidų atsirenkant iš gausybės kandidatų, tačiau niekur nemokoma, kaip tinkamai su juo išsiskirti. Šiuo tikslu J. Welchas pažymi keletą klaidų, kurias daro vadovai prieš parodydami savo pavaldiniams į duris:

  • atleidžia per greitai (dažnai pasikeitus vadovybei lekia ir keleto pavaldinių galvos, tačiau tokia taktika tik gimdo neapykantą ir susiskaldymą);
  • stokoja nuoširdumo (tai, jog darbuotojas nepateisina lūkesčių jis sužino tada, kai sprendimas dėl jo atleidimo būna padarytas);
  • duoda per daug „antrų šansų“ (vis tikimasi, jog „geras žmogus“ pradės duoti „gerų rezultatų“).

Atleidimas – jautri tema kiekvienam iš mūsų, nepriklausomai nuo to, kurioje barikadų pusėje esame. Vis dėlto, jei dirbame samdomą darbą, labai sveika kiekvienos dienos pabaigoje savęs paklausti: „ar už tai, kiek aš šiandien nuveikiau, samdyčiau save į šį darbą ir mokėčiau tokį atlyginimą?“ Todėl linkiu, kad tokių dienų būtų tiek daug, kad stovėtume prie paaukštinimo slenksčio, o ne nardytume abejonių dėl galimo atleidimo jūroje.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Ikrauk.lt