„Lietuvos žmonių su negalia sąjungos“ (LŽNS) atlikta apklausa atskleidė, kad daugiau nei penktadalis (22,1 proc.) Lietuvos žmonių su negalia nebalsavo per paskutinius Seimo arba Savivaldybių tarybų rinkimus. 38,9 proc. respondentų yra įsitikinę, kad jiems nėra sudarytos sąlygos atlikti savo pilietinę pareigą.
Apklausą inicijavusios ir atlikusios visuomeninės organizacijos LŽNS prezidentės Rasos Kavaliauskaitės teigimu, buvo norima išsiaiškinti, ar dabartinė balsavimo tvarka, kuomet negalią turintys žmonės turi vykti balsuoti į rinkimų apylinkę arba balsuoti iš namų, yra jiems patogi.
Šių metų spalį vykusios apklausos rezultatai parodė, kad tik mažiau nei pusė (48,6 proc.) žmonių su negalia mano, kad jiems yra sudarytos visos sąlygos atlikti savo pilietinę pareigą. Pasak R.Kavaliauskaitės, tai – daugiausia žmonės, kurių negalia neriboja jų judėjimo laisvės.
Tuo tarpu 38,9 proc. respondentų teigė, kad jiems per rinkimus nesudarytos sąlygos balsuoti – nėra galimybių nuvykti iki rinkimų apylinkės ar pakilti iki balsavimo vietos. Rinkimų įstatymuose nurodoma, kad neįgalieji, dėl ligos laikinai nedarbingi, sulaukę 70 metų ir vyresni rinkėjai, jeigu jie dėl sveikatos būklės patys negali atvykti į rinkimų apylinkę, gali balsuoti namuose, tačiau R.Kavaliauskaitė balsavimą iš namų vertina skeptiškai.
„Deja, dabar veikianti rinkimų tvarka yra visiškai nepalanki tūkstančiams judėjimo negalią turinčių piliečių. Tokiems žmonėms siūloma balsuoti iš namų, tačiau, norint tą padaryti, reikia apylinkių rinkimų komisijoms pristatyti prašymus – t. y. iš namų bet kokiu atveju teks išeiti. Neįgalieji neretai skundžiasi, kad rinkimų dienomis apylinkių rinkimų komisijos nariai pas juos neužsuka. Manau, kad vienintelė reali priemonė, kuri padidintų neįgaliųjų įsitraukimą į rinkimus būtų elektroninio balsavimo įteisinimas Lietuvoje", – įsitikinusi R.Kavaliauskaitė.
Pasak LŽNS prezidentės, neįgalieji per susitikimus su Seimo nariais ir Vyriausiosios rinkimų komisijos atstovais jau ne vieną kartą kėlė elektroninio balsavimo įteisinimo klausimą.
„Iki šiol atrodė, kad Seimo nariai, kurių rankose dabar yra elektroninio balsavimo likimas, buvo abejingi dėl mūsų argumentų. Norėtųsi tikėti, kad šios kadencijos Seimas pasielgs išmintingai ir suteiks tūkstančiams judėjimo negalią turinčių asmenų galimybę dalyvauti rinkimuose", – sako R.Kavaliauskaitė.
Internetinė apklausa buvo atlikta 2011 m. spalio 26–31 d., apklausiant 208 Lietuvos gyventojus (nuo 18 metų), turinčius negalią.
Šių metų balandį tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai" atliktos gyventojų apklausos duomenimis, trys ketvirtadaliai (75 proc.) Lietuvos gyventojų pritaria, kad Lietuvoje turėtų būti sudaryta galimybė rinkimuose balsuoti internetu. Daugiau nei pusė (56 proc.) apklaustų gyventojų mano, jog galimybė rinkimuose balsuoti internetu paskatintų didesnį rinkėjų aktyvumą. Tyrimas taip pat atskleidė, kad didesnė dalis (47 proc.) Lietuvos rinkėjų, jei būtų galimybė Seimo rinkimuose balsuoti internetu, pasirinktų balsavimą internetu.
BFL Šarūno Mažeikos nuotrauka.
