Kredito unijų augimas jau seniai numatytas, planuotas ir valdomas veiklos procesas Lietuvoje. Dėl to 63 iš 75 Lietuvoje veikiančių kredito unijų, kurios priklauso Lietuvos centrinei kredito unijai (LCKU), pačios įkūrė daug rizikos valdymo instrumentų. Šie instrumentai yra nuolat atnaujinami bei taikomi visų LCKU priklausančių kredito unijų veiklai prižiūrėti.
„Įkurtas stabilizacijos ir likvidumo fondas, vykdomi nuolatiniai unijų inspektavimai, konsultavimas, veiklos rodiklių stebėsena, konservatyvus kreditavimas – tai tik dalis veiklos kontrolės bei rizikos valdymo instrumentų. Unijos, kaip ir kitos organizacijos, strategiškai numato savo augimą, todėl seniausių unijų veikla kruopščiai prižiūrima dar nuo 2002 metų“, – teigia Lietuvos centrinės kredito unijos valdybos pirmininkas Fortunatas Dirginčius.
Pasak valdybos pirmininko, didesnį susirūpinimą šiuo atveju kelia tos kredito unijos, kurios niekam nepriklauso ir kurių veiklos LCKU stebėti negali. „Nuvilnijus sunkmečio bangai, naujų kredito unijų išdygo, kaip grybų po lietaus. Jau tuomet mums kilo abejonių, ar jų pasirinkta agresyvi strategija, egzistavimo tikslai, atitiko tikrajai kredito unijų misijai įgyvendinti. Dėl to jau prieš metus Lietuvos bankui pateikėme siūlymą sugriežtinti kredito unijų steigimo sąlygas“, – savo susirūpinimą aiškina F.Dirginčius.
Šiuo tikslu Lietuvos centrinė kredito unija pirmiausia Lietuvos bankui akcentavo kokybiniais kriterijais sugriežtinti kredito unijos licencijos išdavimą. Vienas jų – padidinti nuo 50 iki 300 kredito unijos steigimui pradinį narių skaičių bei atsižvelgti į jų sudėtį. „Kredito unija steigiasi ne verslo interesams, o paprastų žmonių bei bendruomenių poreikiams tenkinti“, – patikslina vadybos pirmininkas.
Centrinė kredito unija taip pat rekomendavo besistengiančioms kredito unijoms padidinti minimalų kapitalą nuo 15 tūkst. Lt iki 150 tūkst. Lt bei stiprinti vadovų kvalifikaciją.
