Ar į savo skolų sniego gniūžtę nukreipėte tiek pinigų, kiek snaigių iškrito pastaruoju metu? Kalėdos ne tik metas, kai išleidžiame daugiau, nei per ankstesnius kelis mėnesius dėl dovanų, bet ir laikas, kai apsisprendžiame nuo kitų metų pakeisti tam tikrus dalykus savo gyvenime. Finansinė padėtis dažnai būna vienas iš jų. Dažnai tai ir lieka tik pažadu.
Noriu pasidžiaugti tais, kurie toliau laikosi apsisprendimo dėti koją už kojos finansinės laisvės link. Šiandien aptarsime trečiojo žingsnio – likvidaus 3-6 mėnesių išlaidų rezervo – svarbą.
Jei viską iki šiol darėte pagal „7 žingsnių į finansinę laisvę“ rekomendacijas, tai jau ne tik pradėjote formuoti finansinį apetitą mažinančius bei kartu finansinę formą gerinančius įpročius, tačiau ir atsidėjote 1.000 litų (pirmas žingsnis) bei padengėte visus įsipareigojimus išskyrus būsto paskolą (antras žingsnis). Tai reiškia, jog ne tik paklojote pamatus trečiam žingsniui, bet ir atlaisvinote dalį savo kas mėnesį gaunamų pajamų, kurias iki šiol suvalgydavo įsipareigojimų įmokos. Ką daryti toliau? Vėl nutrūkti nuo grandinės? Priešingai!
Suprantu, kad gali ištikti šokas pamačius keletą papildomų šimtinių piniginėje, o viduje tūnantis klastingasis pagundų žaltys gali pradėti vilioti atsikąsti apdovanojimo už tokį pasiekimą obuolį. Bet juk mes ne iš tų, kurie sustoja pusiaukelėje. Gyvenimas – dinamiškas ir dabar stabiliai atrodanti situacija gali net ir artimiausioje ateityje pateikti nelauktų ir ne visada malonių siurprizų. Tam turime būti pasiruošę. Likvidus 3-6 mėnesių išlaidų rezervas ir bus ta užuovėja, apsauganti nuo neprognozuotų netikėtumų.
O nutikti gali daug – atleisti iš darbo, sustreikuoti tavo ar šeimos narių sveikata, patirti nelaimingą atsitikimą, kurio žalą reikės padengti kitai pusei, nemalonumai su teisėsauga ir dar daug kitų dalykų, kurie gali įtakoti mūsų finansinę situaciją. Tačiau jūsų situacija įdomi tik jums. Tai, kad jus atleido iš darbo tikrai neįgalina ateiti ir vien už šypseną prisikrovus pilną maisto produktų krepšį pražygiuoti pro parduotuvės kasas nepastebėtam. Banko vadybininkė irgi tik palinksės galva besiklausydama jus netikėtai užklupusių negandų. Bet įmokas vis tiek reikės mokėti. Norint gyventi šiltai ir naudotis elementariausias kasdienybės patogumais už juos taip pat reikės atseikėti. O apie tai susimąstome dažniausiai dieną po to, kai nutinka tokia nelaimė. Nes vis galvojame, kad gal ne mums, gal ne šiemet.
Tam tikrą apsaugą gali suteikti draudimas. Tačiau nuo visų įmanomų gyvenimo negandų tikrai neapsidrausi, nes tokiu atveju įmoku suma susidarys išties didelė. Geriausias būdas viską paimti į savo rankas. Jau turime 1.000 litų. Nukreipus skolų sniego gniūžtei skiriamą sumą kas mėnesį, 3-6 mėnesių išlaidų likvidų rezervą galima sukaupti per metus.
Kaip tą padaryti saugiai ir pelningai? Na, investavimo dėsniai sako, jog kuo didesnė rizika, tuo didesnė galima grąža, tačiau tuo didesni ir galimi praradimai. Kadangi tai pinigai, kuriais rizikuoti nesinorėtų, mano siūlymas tą tūkstantį litų padėti į lankstųjį indėlį. Komerciniai bankai prieš kelis metus savo klientams pasiūlė tokią indėlio rūšį, kuri, iš esmės, veikia kaupiamojo indėlio pagrindu, kai turimo indėlio sąskaitą galima bet kada papildyti, tik iš jos praėjus keliems mėnesiams dar galima ir išsiimti dalį indėlio neprarandant palūkanų.
Rekomenduojama indėlio trukmė – 6 mėnesiai su automatiniu pratęsimu, nes tai sąlyginai optimalus laikas žinant, kad, jei tų pinigų neprireiks – indėlis prasitęs su visomis palūkanomis, o jei reikės nutraukti, tai prarastų palūkanų suma nebus labai didelė. Be to, rekomenduoju kas mėnesį šį indėlį papildyti bent jau ta suma, kuri anksčiau buvo skiriama skolų sniego gniūžtei.
Šiuo metu Lietuvos komerciniai bankai siūlo nuo 0,1% iki 1,8% metinių palūkanų už 6 mėnesių trukmės indėlius. Kredito unijos siūlo iki 3%. Ir nors pastaruoju metu viena kredito unija nuolat mirga pirmuosiuose laikraščių bei naujienų portalų puslapiuose, reiktų paminėti, jog visi indėliai bei lėšos sąskaitose iki 100.000 eurų yra 100% apdrausti, o šios sistemos veiksmingumą parodė „Snoro“ istorija. Patarimas tiems, kurie turi daugiau nei 100.000 eurų ir nori būti apdrausti – išskaidykite savo turimas lėšas per kelis komercinius bankus, kad kiekviename iš jų laikoma suma neviršytų 100.000 eurų ir galėsite naudotis draudimo apsauga.
Kalbant apie pelningumą, tai pati konservatyviausia ir mažiausiai grąžos duodanti pinigų įdarbinimo priemonė, tačiau žiūrint iš saugumo ir likvidumo perspektyvos, jei investuotume į akcijas, obligacijas ar investicinius fondus – visada susiduriame su tikimybe, jog akcijų rinka bus nukritusi, taigi, prireikus atsiimti savo pinigus galime ne tik neuždirbti, bet ir dalį jų prarasti.
Mano patirtis: aš dar likau prie antrojo žingsnio į finansinę laisvę – skolų sniego gniūžtės. Visgi, anksčiau, kol dar nežinojau apie šią programą ir finansus valdžiau taip, kaip pats išmaniau, teko girdėti apie šį žingsnį, tačiau kiekvieną praktinio pritaikymo pradžią sugriaudavo nenumatytas pirkinys. Matyt, stigo motyvacijos ar disciplinos, trūko šio žingsnio svarbos suvokimo. Dabar esu tikras, jog sistemingai laikysiuosi šios programos. To paties linkiu ir jums!
Kitą trečiadienį (13-01-02) atsibusime po švenčių maratono ir kulniuosime į darbus pasidalinti Kalėdinio periodo įspūdžiais. Puiki diena pakalbėti ir apie ilgalaikį taupymą, juolab, kad pati metų pradžia. Kodėl tą reiktų daryti ir kokius įrankius pasirinkti sužinosite jau po savaitės.
