Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Algimantas Čekuolis: „Standartinis vyras turi būti reiklus sau ir liberalus kitiems“

Įkrauk.lt nuotrauka
Įkrauk.lt reporterio nuotrauka / Įkrauk.lt nuotrauka
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Kai kalbuosi su populiarios televizijos laidos vedėju, išmaišiusiu visą pasaulį ir kalbančiu aštuoniomis užsienio kalbomis, man kyla klausimas – kaip įmanoma susitvarkyti gyvenimą taip, kaip susitvarkė jis? Į ką jis lygiavosi, apie ką svajojo? Apie visa tai – interviu su Algimantu Čekuoliu.

Teksto autorius – Lukrecijus Tubys – dalyvavo Nacionalinės moksleivių akademijos organizuotame moksleivių interviu konkurse „Žmogaus kodas“. Kviečiame paskaityti Lukrecijaus interviu su Algimantu Čekuoliu.

„Juk skruzdė bendrauja su skruzde, žiogas su žiogu, o arklys nedraugauja su kiaule“, – taip Algimantas Čekuolis kalba apie žmonių santykius. Kai kalbuosi su populiarios televizijos laidos vedėju, išmaišiusiu visą pasaulį ir kalbančiu aštuoniomis užsienio kalbomis, man kyla klausimas – kaip įmanoma susitvarkyti gyvenimą taip, kaip susitvarkė jis? Į ką jis lygiavosi, apie ką svajojo?

- Ar vis dar svajojate? Jei taip – apie ką?

- Visada, net bemiegėmis naktimis svajoju. Svajoju apie galimybę būti galingas. Jei nesvajoji – tvoras apie save apsistatai.

- Esate laikomas vienu iš inteligentiškiausių, intelektualiausių žmonių Lietuvoje. Kur jūsų sėkmės paslaptis?

- Niekada nesustoti ir nenuobodžiauti. Aš neprisimenu nė dienos savęs nuobodžiaujančio. Reikia nuolatos kažką veikti. Faktiškai žmogaus gyvenimas yra per ilgas, jei turėsime omeny, kad apie 50 metų pasaulyje nėra karų ir mus gydo nuo daugelio ligų. Mes per ilgai gyvename. Ir galime labai daug ką padaryti per tą gyvenimą.

- Į kuriuos žmones lygiavotės jaunystėje, į kuriuos lygiuojatės dabar, jei tokių yra?

- Tokių, kad visapusiškai lygiuočiausi, nebuvo ir nėra, nes tų žmonių nemačiau. Jei tai rašytojai – juos matei per knygas, jei politikai – per kalbas, jei dvasios ganytojai – matei per žodžius, o tai nėra viskas. Jei jums įdomu, į ką aš lygiavausi, atsakymas yra toks – aš lygiavausi į save patį įsivaizduojamą, koks turėčiau būti. Ačiū Dievui, man nepavyko. Kodėl? Juk tuomet nebūtų į ką lygiuotis.

- Kaip vieną iš savo pomėgių įvardijate skaitymą. Kokią knygą ir rašytoją galėtumėte išskirti?

- Mano pomėgis yra ne konkrečių knygų ar rašytojų skaitymas, o skaitymas labai plačiai. Man patinka skaityti knygą ar straipsnį paknopstomis, kad suvokčiau kur yra esmė. Ką galėčiau išskirti? Daugiausia šiuo metu skaitau anglosaksų rašytojų knygas, kurios atitinka mano taikomus standartus – meniškai išreikšta, tikra ir svarbi informacija, o ne apie blakes kėdėje ar blusas galvoje.

- Patarkite, ką derėtų daryti jaunam žmogui, kad jis greičiau apsispręstų profesijos klausimais? Ar galima teigti, jog vis dar to nežinantis žmogus yra nesmalsus?

- Nesmalsus žmogus tikrai nežinos, kur jam eiti. Aš pats, manau, ėjau tokiu keliu – daug bandžiau įvairių dalykų. Jei nepasisekė vienas – reikia daryti viską, kad pasisektų, jei ir tuomet ne – jau gali bandyti kitą.

- Universitete dėstote derybų bei bendravimo menus. Ar svarbu išmanyti šiuos menus gyvenime? Ar ilgai to reikia mokytis? Ar tai galėtumėme įvardyti kaip mokymą manipuliuoti žmonėmis?

- Mokomasi visą gyvenimą. Ne iš paskaitų. Dabar yra tokios nuostabios taikomosios psichologijos knygos ir jas reikia skaityti tikint ir pritaikant gyvenime: stebėti kitus, stebėti save. Jei studijuosi ir taikysi – turėsi milžinišką malonumą. Man nepaprastai malonu laukti eilėje pas notarą ar pas dantų gydytoją, ar oro uosto laukiamojoje salėje. Žiūri į žmones, jų veidus ir matai, kuo jie gyvena, skaitai juos.

- Kas laukia Lietuvos ateinantį dešimtmetį?

- Jei kalbėsime apie emigrantų sakičių, migracija buvo būdinga visais laikais. Be to, patys žmonės turi teisę rinktis, kaip ir kur jiems gyventi. Verta paminėti – emigrantų pinigai kelia Lietuvos ekonomiką: daug namų pristatyta dėl jų siunčiamų banknotų. Senieji išvykėliai pyksta ant naujųjų, nes šie nori greito pinigo ir išsižada Lietuvos. Stengiasi kuo greičiau, pavyzdžiui, suanglėti. Bet yra ir tokių, kurie padirbę ar pasimokę grįš. O tai svarbiausia. Kad bent keletas grįžtų su kibirkštėle galvoje ir norėtų nuveikti gero Lietuvos labui. Kalbant apskritai – Lietuvoje gyventi bus kur kas geriau, tačiau žmonės liks tokie pat nepatenkinti.  Nes ir dabar mes nesidžiaugiame tuo, ką turime, nemokame pažiūrėti atgal ir palyginti su tuo, kas buvo prieš 20 metų. Šis reiškinys bus dar stipresnis.

- Kaip manote, kokią vietą mūsų gyvenime užima egoizmas? Ar tai – tik neigiamas charakterio bruožas?

- Ne. Mes visi esame egoistai ir turime tokie būti, bet jei esi egoistas, nebūtina lipti kitam ant ausų.

- O agresijos mūsų gyvenime nėra per daug? Aštrūs, grubūs pokalbiai, fizinės jėgos demonstravimas. Kaip visa tai veikia mūsų gyvenimą?

- Na, moterys mažiau agresyvios. Tiksliau, jos agresyvios kitaip. Vyrai agresijos turi daugiau, bet tai – genuose. Jiems reikia surasti vietą tarp kitų. Ar nėra per daug? Kartais taip.

- Kaip reiktų tai kontroliuoti?

- Reikėtų kontroliuoti protu, išmintimi. Išmintis atsiranda gilinantis į gyvenimo reiškinius, į literatūrą.

- Kaip priversti žmones gilintis į jūsų minėtus reiškinius?

- Nepriversi. Reikia save priversti. Ir tada jūs nebūsite tarp tų, kurie nesigilina. Jūs būsite tarp tokių, kaip jūs pats. Laikui bėgant žmonės prasifiltruoja. Jei jūs šviesus – anksčiau ar vėliau atsidursite tarp šviesių. Kitaip nėra. Juk skruzdė bendrauja su skruzde, žiogas su žiogu, o arklys nedraugauja su kiaule.

- Kaip patartumėte suvaldyti baimę, jaudulį?

- Analizuojant. Klauskite savęs „kodėl bijau?“, „kodėl jaudinuosi?“ Išanalizavę suprasite, kad tai ir reikalingas dalykas, ir niekuo jums nepakenks.

- Kaip naudingiausiai išnaudoti savo laisvą laiką?

- Siekti, kad būtum laimingas kiekvieną sekundę. Sunku suvokti, kas yra tas laisvas laikas. Ėjimas su rykšte ir daužymas per tvorą? Yra milijonai dar neatliktų darbų, o laisvas laikas – vienų darbų atmetimas į šalį, kai gali daryti, ką nori. Labai svarbu atsirinkti darbus ir veiklą. Netgi galvojimas gali būti labai produktyvus laisvo laiko leidimas. Ar galima per daug galvoti? Ne. Mes visi galvojame tikrai per mažai.

- Kaip pakelti kultūros lygį Lietuvoje, ypač tarp jaunimo?

- Jis kyla. Jis neišpasakytai kyla. Žinoma, yra degradų, kurie krinta. Tačiau jų buvo visais laikas. Ilgainiui visuomenė išsisijoja. Studijų kursai ir studentai kiekvienais metais gerėja, kaip, pavyzdžiui, žurnalistų. Tačiau yra dėstytojų, kurie teigia priešingai. Vadinasi, jie neprakrapšto provokatyvaus elgesio luobo.

- Ar tikrai šiuolaikiniam vyrui užtenka užauginti sūnų, pastatyti namą ir pasodinti medį?

- Ne. Galima padaryti daug daugiau: galima išauginti ne sūnų, bet dukterį, o statyti namą, kai dabar populiaru butai ir daugiabučiai, – irgi ne tas. Medį, žinoma, reikia. Bet galbūt geriau kelias dešimtis pasodinti?

- Koks turėtų būti standartinis vyras?

- Reiklus sau ir liberalus kitiems.

- Teko girdėti merginas sakant: „Mes nemylime vyrų, kurie mus dievina. Mes mylime tuos vyrus, kurie mūsų nekenčia.“ Ar iš tiesų ši tendencija vyrauja tarp visų moterų? Kur to priežastis?

- Na, čia turbūt mazochistė arba sadistė. Žodį „nekenčia“ reikėtų pakeisti „dominuoja“. Moterims patinka tokie vyrai. Šiurkštūs vyrai? Ne. Čia galbūt Lietuvai labiau būdinga. Civilizuotame pasaulyje dominuojantys vyrai nėra šiurkštūs. Bet neapsigaukime. Moterys – gimusios valdyti. Matriarchatas dabar jau visame pasaulyje – Švedijoje, Suomijoje, Lietuvoje ir dar keliose valstybėse. Matosi, kad joms tai tinka. Jos turi mažiau klaidingų emocijų. Moterys, su kuriomis mes suartėjame, nori, kad iš pradžių dominuotų už jas. Vėliau – dominuoja pačios.

- Ar vyrai turėtų tai leisti?

- Manau, jog nereikėtų labai muštis. Bendrame gyvenime reikia pasilikti savo sferą, kurioje galėtum dominuoti. Tai yra tikroji draugystė.

- Ką pagalvotų Algimantas, kokiu buvote vaikystėje, apie suaugusįjį, kokiu tapote?

- Na, jis labai pavydėtų. Galiu valgyti saldainių, šokolado kiek noriu. Galiu gulėti vonioje kiek noriu. Sakytų: „Tau pasisekė.“

Bet noriu pasakyti labai svarbų dalyką, kaip save vertinti. Įsivaizduokite save aštuonerių metų grynai ir negailestingai: jei čiulpiate pirštą – čiulpkite, jei krapštote nosį –krapštykite. Ir pakalbėkite su juo. Kai nesiaučia hormonų audros, esate atsipalaidavęs. Bendraukite su juo, dovanokite jam dovanas.

Taip pat įsivaizduokite save šešiasdešimties. Kai aš tai pasakiau savo sūnui – atlėkė pas mane ir sako: „Aš negaliu“. Labai smūgiuoja sąmonei. Per daug reikia taisyti save. Tas šešiasdešimtmetis jums pasakys, ką darėte blogai.  Jis – teisėjas, kuris neturi jokios apeliacijos.

Jei pamatote, kad turite labai daug blogų ydų – nesijaudinkite. Nėra blogų ydų. Jos –reliatyvus dalykas. Jos egzistuoja tik santykinai. Nepamirškite ir bendraukite su savimi. Tai leis jums pataisyti savo gyvenimą.

Teksto autorius: Lukrecijus Tubys

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Ikrauk.lt