Higienos institutas, siekdamas įvertinti Lietuvoje vykdomų prevencinių programų efektyvumą atliko tyrimą. Rezultatai parodė, kad nors gyventojai ir gydytojai teigiamai vertina programų įgyvendinimą, tačiau jose dalyvauja pasyviai.
Pasyvumo kaina
Kasmet Lietuvoje diagnozuojama daugiau kaip 1300 naujų krūties vėžio atvejų, tokie statistiniai duomenys Lietuvai leidžia užimti lyderio poziciją tarp kitų Europos Sąjungos šalių. Bendras moterų sergamumas gimdos kaklelio vėžiu, lyginant su Europos ar pasaulio sergamumo rodikliais taip pat nedžiugina - Lietuvoje šie skaičiai yra didžiausi. Vyrų grupėje panaši situacija yra susiklosčiusi dėl priešinės liaukos vėžio – tai dažniausia Lietuvos vyrų onkologinė liga, sergamumas ja kasmet padidėja apie 10–15 procentų. Nuo 2003-ųjų priešinės liaukos vėžys tapo pagrindine vyrų onkologine liga.
Vykdomos prevencinės programos
Šiuo metu iš privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų yra vykdomos 6 prevencinės programos. 25-60 metų moterims, dalyvaujančioms gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių programoje vieną kartą per 3 metus atliekamas citologinis gimdos kaklelio tepinėlio tyrimas. 6-14 metų vaikams vykdoma krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programa. Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje 1 kartą per 2 gali dalyvauti vyrai, sulaukę 50-75 metų arba vyrai nuo 45 metų, kurių tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos (prostatos) vėžiu. Moterims nuo 50 metų skirta atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio programa, leidžianti kas 2 metus nemokamai pasitikrinti dėl krūties vėžio ar ikivėžinių pakitimų. Vyrai nuo 40 iki 50 metų, o moterys nuo 50 iki 65 metų ne dažniau kaip 1 kartą per metus gali dalyvauti asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių programoje. Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa leidžia nemokamai, ne dažniau kaip vieną kartą per 2 metus atlikti testą pacientams nuo 50 iki 74 metų.
Tyrimas
Siekiant įvertinti gyventojų ir gydytojų požiūrį į pirminės asmens sveikatos priežiūros grandyje atliekamas prevencines programas buvo suplanuotas tyrimas - „Antrinės profilaktikos programų įgyvendinimas gyventojų ir gydytojų požiūriu“, o 2012 m. - atlikta gyventojų ir gydytojų apklausa. Tyrime dalyvavimo 1000 atrankinėms onkologinių ir širdies kraujagyslių ligų ankstyvos diagnostikos programų grupėms priklausančių gyventojų: 633 moterys, 367 vyrai ir 400 pirminės sveikatos priežiūros gydytojų, teikiančių prevencinių programų paslaugas.
Gyventojai žino, tačiau nedalyvauja
Tyrimas parodė, kad du trečdaliai gyventojų buvo informuoti apie onkologinių ir širdies kraujagyslių ligų prevencines programas, vykdomas pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Tačiau 47,7 proc. žinančiųjų apie programas gyventojų, jose nedalyvavo. Pagrindinėmis nedalyvavimo priežastimis gyventojai nurodė gerą savijautą, laiko stoką ir tai, kad negavo kvietimų dalyvauti iš sveikatos priežiūros įstaigų.
Nors didžioji dauguma gyventojų teigiamai vertino sveikatos priežiūros įstaigų organizuojamą prevencinių programų įgyvendinimą ir teigė, kad jų reikia, tačiau apie informacijos apie vykdomas prevencines programas nežinojo turintys vidurinįjį ir žemesnįjį išsilavinimą asmenys. Prevencinėse programose dažniau dalyvavo gyventojai, turintys aukštesnįjį išsilavinimą lyginant su turinčiais aukštąjį išsilavinimą.
Gydytojų požiūris
Tyrimas atskleidė teigiamą gydytojų požiūrį į ankstyvos diagnostikos programas. Pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria sveikatos priežiūros specialistai, įgyvendindami prevencines programas, yra laiko stoka ir nepakankamas finansinis skatinimas bei pačių dalyvių mažas suinteresuotumas. Kita opi problema - programinės įrangos, padedančios identifikuoti prevencinių programų dalyvius, trūkumas, kviečiant bei planuojant prevencinių programų paslaugų kiekį.
Siūlymai
Siekiant pagerinti programų įgyvendinimą, pasak tyrimo vykdytojų, būtina aktyviau įtraukti visuomenės sveikatos specialistus į visuomenės informavimo apie prevencines programas procesą, siekiant formuoti teisingas gyventojų sveikatos nuostatas, didinti sveikatos raštingumą ir skatinti suvokti sveikatą kaip prioritetą. Rekomenduojama, kad slaugos personalas galėtų teikti prevencinių programų paslaugas, o tokios organizuoto informavimo priemonės, kaip kvietimas telefonu, ar elektroniniu paštu turėtų prisidėti prie šalies gyventojų informuotumo apie prevencines programas didinimo. Vadovaujantis kitų šalių patirtimi siūloma įkurti prevencinių programų kabinetus.
Edita Jegelevičienė
