Visą savaitę Lietuvos keliais iš Anykščių į Vainutą keliavęs arklio kinkinys pasiekė istorinio žygio tikslą – Lietuvos sunkiųjų veislės kumelės Beta ir Kaštonė keliautojus penktadienio popietę nuvežė iki Vainuto. Paskutinę dieną kinkiniais važiavęs muziejininkas Raimondas GUOBIS, prisimindamas prieš 160 metų taip keliavusį Antaną Baranauską, rašė kelionės dienoraštį.
Nei Batakiuose, nei Tauragėje arklių negavome, mat Raimondas Ramanauskas, turėjęs mus šiom vietom vežti, susilaužė ranką... Gal ir į gera, nes kelias pro Tauragę – tik mašinoms, ir kuo didesnėms, o ne arklių kinkiniams...
Jurgis Bendikas, Dauglaukio kaimo ūkininkas, sartos kumelės Betos traukiama karietaite pajudėjo tik nuo Stirbaitynės, sutikdamas mus pavėžinti iki Sartininkų. Kumelaitė pačiam gražume, dešimties metų, iš garsios eržilo Žaizdro palikuonių giminės – tos pačios, kuri dalyvavo, kuriant Lietuvos sunkiųjų arklių veislę. Kaip ir kitiems Jurgio arkliams, šitai kumelaitei botago nereikia, ją tik kiek prilaikyti, naudojant laužtukus, reikia.
Dešinėje – Šikšniai. Iš gero žvyrkelio išriedame į asfaltą. Girdisi gegutė kukuojant, suokia lakštingalos, o Jurgis postringauja: kuo greičiau pavasarį gyvulius į laukus išvarai, tuo geriau. Šypsosi kaubojiška šypsena jo ploni žili ūsai.
Gausybė gandrų ir gandralizdžių. Pratariu, kad gandras pats plėšriausias paukštis. Jurgis pritaria. Bepjaudamas šieną jis išvertęs kurapkų lizdą, tai gandras tik papurtė kurapkiuką ir čia pat prarijo. Bet žmonės plėšrūnus myli, nes sako, kad jie vaikus atneša.
Kiek po vienuoliktos mes jau Sartininkuose. Tylos gatve riedame prie bažnyčios. Valandėlę atsipučiame ir keičiame arklį su vežimu. Iki Sartininkų su mašina mus lydėjusi Valerija Bendikienė šypsosi: „Tai jau pripolitikavot pakeliui!..“
Nuo Sartininkų Vainuto link mus veš dar galingesnė Lietuvos sunkiųjų veislės kumelaitė Kaštonė, kurią pakaitom vadelios jos šeimininkas Algirdas Taroza ir Jonas Kurlinkus.
Žvyrkelis. Gerai, kad naktį palijo, tai oras gaivus, nė dulkelės, ne taip, kaip kitom dienom būdavo.
Nuo Draudenių – vėl asfaltas. Algirdas vis paragina botagu – nenorim pavėluoti. Ir vis telefonu kalbasi – negali nuo ūkio reikalų atitrūkti.
Klapsi Kaštonės kojos – nekaustytos stambios kumelės kanopos. Algirdas pasakoja laikąs 35 arklius, 200 galvijų, dirbąs 200 hektarų žemės. Šalia kitų pareigų – dar ir Šilalės rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas.
Pakeliui stabdo Lietuvos televizijos komanda, operatorius filmuoja net į vežimaitį įsiropštęs.
Jau po pirmos įvažiuojame į Klaipėdos apskrities Šilutės rajoną. Ties Kyvulių stotele iki Vainuto dar visi 6 kilometrai.
O netoli Vainuto prie mūsų prisijungia dar trys vežimai, viename jų – Šilutės ir Anykščių rajonų vadovai, kitame – kaimo kapela, todėl į kelionės tikslą važiuojame jau su muzika. Sukame ratus Vainuto gatvėmis, kol pririedame į aikštę prie bažnyčios. Kelionė baigėsi – liko tik sveikinimus priimti ir apie kitus žygius galvoti.
A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus informacija
Mindaugo Karčemarsko nuotraukos
