Vis dažniau kalbame apie susvetimėjimą visuomenėje, egoizmą, kerštą, pavydą ir kitas nedorybes. Bet kalbame ir apie meilę žmogui, gyvūnui, paukščiui, net daiktui. Objektą pasirenka kiekvieno širdis ir akys. Turbūt bus teisingai pasakyta, kad pasaulis tarsi dalijasi į dvi puses: tie, kurie myli, ir tie, kurie myli tik save. O jausmai gimsta visai to nenumatant. Intuicija kužda, kad reikia kažko šalia – klausančio, prisiglaudžiančio, mylinčio. Tai gali būti, o ir dažnai taip atsitinka, kad supratingiausias yra gyvūnas. Jis nežino, ką reiškia išduoti paslaptį, sudaryti intrigą. Jis paklusniai myli...
Kauno Algio Žikevičiaus saugaus vaiko mokyklos jaunieji žurnalistai aplankė gyvūnų globos ir kontrolės tarnybos centrą „Nuaras“, įsikūrusį šv. Gertrūdos gatvėje. Veterinarijos felčeris Giedrius Survila labai įdomiai ir įtaigiai papasakojo apie gyvūnų priežiūrą ir globą, dresavimą, ligas, parodė, mikroschemas, kuriomis ženklinami gyvūnai, prisiminė įvairias gyvenimiškas situacijas, atsakė į klausimus apie valkataujančius gyvūnus. Iš tiesų, daugiabučių kiemuose laksto katės, gatvėse gūrina sužvarbę šunys: mišrūnai ar net kilmingi. Turbūt, nusibodo šeimininkui juo rūpintis, atidarė duris ir išvijo... Bastosi pakampiais tokie gyvūnai, o žmonės piktinasi.
Veterinarijos felčeris užsiminė ir apie nerašytus gyvūnų įstatymus, erdvių pasiskirstymą. „Benames kates galima sterilizuoti, taigi, jos neves palikuonių ir tvarkingai gyvens. Kaimynai palėtų pasiskirstyti ir jas šerti“, – davė patarimų G.Survila. O žmonės dažniausiai težino vieną žodį: sunaikinti. Jau ir naikinama nyksta meilė ne tik gyvūnui, bet ir žmogui. Jei kiekvienas būtų atsakingas už savo aplinką ar bendro ploto dalį, tai nereikėtų kęsti nepritekliaus ar šalčio benamiams gyvūnams.
Dauguma žmonių nežino, kas yra gyvūnų registracija. Jie paprasčiausiai neįsipareigoja už augintinį, gaili kelių litų per mėnesį už augintinį. Jaunųjų žurnalistų būrelio nariai įsitikino, kiek daug laiko ir meilės reikalauja atnešti į globos centrą gyvūnai; juos reikia maitinti, gydyti, vesti į lauką pasivaikščioti, sugirdyti vaistus nuo kirminų, net žaisti... Kol atsiranda šeimininkas ir paima tą augintinį į savo namus... Paženklinę augintinį mikroschema, žmonės įgytų ir saugumą: pasiklydęs ar pabėgęs šuo greičiau būtų surastas ir grąžintas šeimininkui. Gal žiniasklaidos nešiurpintų tokie drastiški chuliganų veiksmai su silpnais ir negalinčiais apsiginti gyvūnais? Tereikia labai nedaug – tik pasižiūrėti į patiklias šunelio akis...
Teksto autorė: Marytė Gustainienė, Irmanto Gelūno / 15min.lt nuotr.
