Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Ar žinome, kas labiausiai trikdo mūsų miegą?

Įkrauk reporterio nuotrauka /
Šaltinis: 15min
0
A A

Kuris iš mūsų nėra patyręs, ką reiškia, kai iš nuovargio lipte limpa akys, bet užmigti negali. Nors ir tūkstančius avių mintyse suskaičiuotum? O kas nepažįsta jausmo, kai kaskart verčiantis ant kito šono pabundama arba kai naktimis sapnuojasi košmarai? Tarptautinės miego dienos proga (ji daugelyje Europos šalių minima kovo 21-ąją) pakalbėkime apie miegą. Kas jį trikdo ir ką daryti, norint kad miegas būtų saldus.

Kuris iš mūsų nėra patyręs, ką reiškia, kai iš nuovargio lipte limpa akys, bet užmigti negali. Nors ir tūkstančius avių mintyse suskaičiuotum? O kas nepažįsta jausmo, kai kaskart verčiantis ant kito šono pabundama arba kai naktimis sapnuojasi košmarai? Tarptautinės miego dienos proga (ji daugelyje Europos šalių minima kovo 21-ąją) pakalbėkime apie miegą. Kas jį trikdo ir ką daryti, norint kad miegas būtų saldus.

Kaip teigia gydytoja psichiatrė Nijolė Bučelytė, miegą trikdo daugybė dalykų, tačiau didžiausią žalą jam daro nuolatinis laiko „stumdymas" pirmyn ir atgal, kitaip tariant, vasaros laiko keitimas į žiemos ir atvirkščiai. „Paskutinįjį kovo ir spalio savaitgalį persukus valandą į priekį arba atgal, keičiasi įprastas žmonių darbo ir poilsio režimas, biologinis laikas nebesutampa su astronominiu. Žmonėms sutrinka miegas, išryškėja depresija, kurios atvejų pavasarį ir rudenį ypač padaugėja, gali paūmėti net kai kurios ligos. Pakeitus laiką, pirmieji keli mėnesiai organizmui būna sunkiausi, ilgainiui, kai šis prie pokyčių jau kaip ir pripranta, prisiderina, vėl reikia į kurią nors pusę persukti valandą", - tvirtina gydytoja.

Didžiausi kenkėjai

Anot N. Bučelytės, miegui įtakos turi ir liguista žmogaus būsena. Kai kurias ligas - nerimo sutrikimus, neurozes, depresiją, šizofreniją ir kitas - paprastai lydi nemiga, rečiau padidėjęs mieguistumas. „Miegą dažnai sutrikdo pernelyg didelis nuovargis, stresas. Kad ir kaip tai skambėtų juokingai, bet labai pavargęs ar pervargęs žmogus dažnai visiškai negali užmigti. Miego kiekybę ir kokybę taip pat lemia tokie dalykai, kaip triukšmas, ypač ritminis (kai girdima ne muzika, bet ritmiškai dundantys mušamieji), šviesa, šalia esančių žmonių kalbėjimas, knarkimas, toje pačioje patalpoje veikiantis televizorius arba kompiuteris. Pastarųjų priežasčių ne visada įmanoma išvengti, tačiau jos dažniau neigiamai veikia jautresnius asmenis ir nebūtinai kiekvieną naktį", - pasakoja gydytoja.

Alkoholis, kava, rūkymas, persivalgymas ar priešingai ėjimas miegoti tuščiu skrandžiu, pasak psichiatrės, žmones veikia skirtingai: vienus slopina, kiti, atvirkščiai, tampa gerokai aktyvesni nei paprastai. Kalbant apie maisto įtaką miegui, paskutinį kartą valgyti rekomenduojama iki nakties poilsio likus maždaug 2-3 valandoms. „Miegui taip pat kenkia šaltis, itin didelis karštis, nepatogi lova, svetima miegojimo vieta, nepatogi padėtis - kiekvienas žmogus turi jam įprastą miegojimo pozą, kurioje užmiega greičiausiai ir miega ramiausiai", - pasakoja N.Bučelytė.

Gydytoja priduria, jog miego kiekybei ir kokybei įtakos gali turėti ir nuolatinis artimo sunkiai sergančio žmogaus slaugymas, kai reikia dažnai keltis padėti ligoniui, kai įtampa neatslūgsta nei dieną, nei naktį. Ši veikla itin sunki tiek fiziškai, tiek emociškai, ji gali išprovokuoti įvairių sveikatos sutrikimų. Tokiais atvejais labai dažnai ligonius slaugantiems žmonėms nustatomas „perdegimo" sindromas, pasitaiko depresijos, įtampos, nerimo būsenų, kurios lydi visą slaugymo laiką ir net po to. „Būtina nepamiršti ir tokių nemigos priežasčių, kaip nemėgstamas darbas, konkurenciniai santykiai su kolegomis, nuolatinis skubėjimas, baimė prarasti pragyvenimo šaltinį. Nuo pastarųjų vaistų, deja, nėra", - teigia N. Bučelytė.

Nuo pasivaikščiojimo prieš miegą iki žolelių

Kada dėl prasto miego, kai naktį nuolat pabundama, kai apskritai sunku užmigti, verta susirūpinti? N. Bučelytės tvirtinimu, jei žmogus nekokybiškai miega parą ar dvi, panikuoti dėl to dar nereikėtų. Kas kita, jei minėti miego sutrikimai vargina porą savaičių, ilgesnį laiko tarpą. Tuomet organizmas gali kaip reikiant išsekti, gresia rimtesnės ligos. Kartais, norint sureguliuoti miegą, atsikratyti nemigos, gali kurį laiką tekti vartoti vaistų. „Būtina atminti, kad nemigos gydymas - tai ne saviveikla. Prieš imantis kokių nors veiksmų ar priemonių, būtina pasikonsultuoti su gydytoju specialistu. Jis geriausiai įvertins sveikatos būklę, miego kokybę, jei bus reikalingi medikamentai, paskirs tinkamiausią dozę", - teigia psichiatrė.

Vaistininkė Jūratė Cijunaitienė pastebi, jog pastaruoju metu vis daugiau žmonių skundžiasi nekokybišku miegu, nemiga, užsukę į vaistinę, teiraujasi, kaip galėtų sau padėti. „Kad miegas būtų ramus, o poilsis kokybiškas pirmiausia patarčiau vengti bet kokių trikdžių. Nėra vieno universalaus visiems tinkančio patarimo, kaip įveikti nemigą. Būtina atminti, jog žmonės turi skirtingų įpročių, skirtingai ilsisi, atsipalaiduoja. Pavyzdžiui, vienus raminamai veikia pasivaikščiojimas gryname ore prieš miegą, kitus - vandens procedūros, treti klausosi ramios muzikos arba skaito knygą. Ketvirtus labiausiai ramina įvairios žolelių: mėtų, melisų, jonažolių ir kitų vaistažolių mišinių arbatos. Naudinga žinoti, jog visų šių žolių ekstraktai dažnai įeina ir į homeopatinių preparatų, maisto papildų, skirtų padėti organizmui nusiraminti, atsipalaiduoti, sudėtį", - pasakoja vaistininkė J. Cijunaitienė.

Prieš 100 metų žmonės miegojo daugiau?

Gydytoja psichiatrė N. Bučelytė primena, jog kiekvieno žmogaus miego poreikis - individualus ir skirtingais gyvenimo periodais gali skirtis. „Jauni žmonės dažnai nori miegoti ilgiau nei aštuonias valandas per parą, bet kartais jie sąmoningai aukoja miegą kitiems dalykams: vakarėliams, susitikimams su draugais, naktiniams klubams, žygiams ir panašiai. Su amžiumi užimtumo galbūt mažėja, bet nakties poilsiui skiriamos ne daugiau kaip 5-6 valandos, ir tiek - visiškai pakanka", - pasakoja gydytoja. Anot jos, yra žinoma, jog kai kurios istorinės asmenybės, pavyzdžiui, Napoleonas ar Kutuzovas, visą gyvenimą miegodavo vos po kelias valandas per parą, tačiau jiems niekada netrūko energijos. Tai rodo ir jų nuveikti darbai, kurie sunkiai suskaičiuojami.

Ar pavyzdžiui, prieš 100 metų žmogus per parą miegojo daugiau negu šiandien? Pasak N.Bučelytės, klausimas išties intriguojantis. „Nenorėčiau būti kategoriška, bet, mano manymu, anksčiau žmonės miegojo tikrai daugiau, o ir miegas buvo kokybiškesnis. Juk tuomet gyvenimo sąlygos ir būdas buvo visai kitokie nei dabar. Ne visose trobose buvo elektra, ką jau kalbėti apie televizorių ar kompiuterį. Gyvenimo tempas buvo gerokai lėtesnis, žmonių nekamuodavo neramios mintys apie darbą, kaip reikės spėti atlikti viską, kas suplanuota, jie nesistengė konkuruoti su kolegomis, nebandė jų aplenkti ar pralenkti pačius save ir netgi laiką. Anksčiau žmonės guldavosi ir keldavosi pagal gamtos ritmą, tad miegoti, palyginus su šiandiena, turėjo iš tikrųjų šiek tiek daugiau" - pasakoja gydytoja.

Vaistininkė J.Cijunaitienė priduria, kad gydant miego sutrikimus, ne visada lengva įvykdyti gydytojų rekomendacijas. „Žmogus turi keltis, vykdyti savo pareigas, veiklas, kurios dažniausiai ir yra pagrindinė nemigos priežastis. Dauguma jaučiasi tarsi patekę į užburtą ratą. Norint iš jo ištrūkti, labai svarbu stengtis kuo daugiau ilsėtis, nors kartą per savaitę kelias valandas skirti širdžiai maloniai veiklai: sportui, susitikimui su draugais, kinui, pasivaikščiojimui ir panašiai. Kartais, kaip jau ir minėjau aukščiau, stebuklus daro paprasčiausios žolelės: iš jų paruoštos arbatos, antpilai, nuovirai, kvapų maišeliai", - teigia J. Cijunaitienė.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie Ikrauk.lt