-50% metinei prenumeratai. Velykų dovana!
Prenumeruoti
2011 10 20

Atradimas, pakeitęs dabartį: raštas - didysis žmogaus laimėjimas

Pasaulyje kasdien atrandama kažkas nauja. Štai vieną dieną išgirsti žinią apie naujai išrastus vaistus nuo sunkiai išgydomų ligų, kitą dieną prekyboje jau gali išvysti naujausią elektra varomą automobilį. Tačiau mąstydama apie didžiuosius atradimus, pakeitusius mūsų gyvenimus, iš dabarties vis dėlto nusikeliu į praeitį. Kopernikas ir jo heliocentrinė Saulės sistemos teorija, lemputės išradėjas Tomas Edisonas, galų gale, ir Kristupas Kolumbas – žmogus, atradęs Naująjį pasaulį, – šie žmonės visam laikui įsirašę į pasaulio mokslo istoriją.
/ Įkrauk reporterio nuotrauka

Pasaulyje kasdien atrandama kažkas nauja. Štai vieną dieną išgirsti žinią apie naujai išrastus vaistus nuo sunkiai išgydomų ligų, kitą dieną prekyboje jau gali išvysti naujausią elektra varomą automobilį. Tačiau mąstydama apie didžiuosius atradimus, pakeitusius mūsų gyvenimus, iš dabarties vis dėlto nusikeliu į praeitį. Kopernikas ir jo heliocentrinė Saulės sistemos teorija, lemputės išradėjas Tomas Edisonas, galų gale, ir Kristupas Kolumbas – žmogus, atradęs Naująjį pasaulį, – šie žmonės visam laikui įsirašę į pasaulio mokslo istoriją. Tačiau mąstydama apie  atradimą, pakeitusį žmonijos dabartį, neriu į dar gilesnę praeitį ir neišvengiamai suvokiu: tai Raštas.

Raštas – tai didysis žmogaus laimėjimas, liudijantis apie besivystančią žmogaus kultūrą, jis – ir vienintelis istorinės atminties saugotojas. Rašto atsiradimas – tai nauja pradžia, leidusi žmonijai įamžinti ir palikti kitoms kartoms žinią apie tradicijas, papročius, laimėjimus, leidusi lengviau bendrauti ir suprasti vienas kitą. Juk tik per raštą, per knygą iki mūsų dienų atėjo liudijimai apie kultūrų, tautų, miestų ir žmonių likimus.

Kas yra raštas?

Rašto apibrėžimą mokslininkai formuluoja taip: „Raštas – tai tam tikra braižomųjų ženklų sistema, leidžianti perteikti mintis ir jausmus“. Šios sistemos atsiradimas buvo ypatingai svarbus įvykis žmonijos istorijoje. Tai padėjo išsaugoti sukauptą patyrimą kitoms, ateinančioms kartoms. Žmonių poreikis vis daugiau bendrauti per laiko ir erdvės atstumą ir lėmė rašto atsiradimą.

O kaip atsirado raštas? Kas ir kada jį sukūrė?

Neįtikėtina, tačiau raštą sukūrė pats žmogus. Dar sunkiau yra suvokti, kaip žmonija gyveno iki rašto atsiradimo. Yra nustatyta, kad rašto pradžios reikia ieškoti piešiniuose – piktogramose. Tačiau tikrajį raštą, manoma, pirmieji panaudojo šumerų civilizacijos žmonės. Šumerai įspausdavo savo rašmenis molio lentelėje, todėl jų dantiraštis labai kampuotas ir šiurkštus. Įdomu yra tai, kad egiptiečių raštas atsirado visiškai nepriklausomai nuo šumerų rašto, nors hieroglifų pradžia kiek vėlesnė ir dantiraštis tuo metu Egipte jau buvo žinomas.

Nuo šumerų ir egiptiečių laikų susiformavo dar daugybė atskirų rašto formų. Pirmiausia – piktogramos, dantiraštis, hieroglifai, vėliau žmonės tobulėjo, atsirado kirilica, alfabetas – dabartinė mūsų abėlėcėlė ir daug kitų. Taip raštas atėjo ir iki mūsų. Lietuvą raštas pasiekė tik šešioliktame amžiuje, pirmąją lietuviškąją abėcėlę sukūrė Martynas Mažvydas 1547 metais, o lotyniškoji abėcėlė – alfabetas – Lietuvoje įsitvirtino tik aštuoniolikto amžiaus pabaigoje.

Tačiau, kad ir kaip vėlai Lietuvoje atsirado raštas, dabar sunku būtų įsivaizduoti gyvenimą be jo. Sunku įsivaizduoti, kaip visas pasaulis, žmonija gyvavo iki rašto atsiradimo. Kaip jie bendraudavo? Kaip keliaudavo? Kaip visko išmokdavo?

Kaip gyveno?

Raštas išties daug prisidėjo ir tebeprisideda prie abstraktaus mąstymo plėtojimosi, prie mokslo ir kultūros pažangos, prie istorijos išsaugojimo. Tik rašto dėka mes sužinome apie mūsų protėvių nuopelnus, žinome apie visus kitus didžiuosius pasaulio atradimus. Tik rašto dėka žinome, kad Žemė sukasi aplink Saulę, kad Žemė yra apvali, žinome, kas išrado elektrą, kaip ji veikia, visas žinias apie  šiuos atradimus plečiame ir turime galimybę juos patobulinti. Tik rašto dėka mes žinome apie kitas tautas, jų papročius, galime išmokti jų kalbą ir plėsti žinias apie jų kultūrą. Tik rašto dėka galime bendrauti vieni su kitais – ir arčiau, ir toliau  esančiais...

O kas gi mes vieni be kitų? Taigi, kas mes be rašto?..

Autorė Karolina Pociūtė,

IVd klasės gimnazistė

KAUNO MAIRONIO UNIVERSITETINĖ GIMNAZIJA

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius