Jau gilioje senovėje žmonės neapsiėjo be informacijos sklaidos. Politines žinias, valstybės veiklos naujienas skelbė oratoriai, reformacijos laikais - bažnyčios veikėjai. Periodinės informacijos pradžia laikytini Cezario įsakymu pradėtieji skelbti „Romos dienos įvykiai“ (Acta diurna populi Romani).
Pasaulinė laikraščių asociacija pirmuoju pasaulio laikraščiu laiko Johanno Carolus’o „Relation aller Fürnemmen und gedenckwürdigen Historien“, kuris buvo išleistas 1605m. Lietuvoje – 1760 m. lenkų kalba „Kurier Liewski“, lietuvių kalba – „Aušra“ 1883 m. Taigi, kaip manote, ar žurnalistikos atradimas ir jos naudojimas turi įtakos dabartiniam pasauliui? Manau, visi sutiksite, kad turi ir tikrai nemažą.
Samprotaudami apie žurnalistikos reikšmę visuomenei, visų pirma, turėtumėme suprasti, kas yra žurnalistika. Žurnalistika, paprastai tariant, yra tikslios ir aktualios informacijos greitas perdavimas iš vienos vietos į kitą, išsaugant tiesos objektyvumą ir pateikiant ją žmonėms aiškiai, kad visi suprastų. Būtent žiniasklaidos dėka galima sužinoti apie gyvenimo skaudulius, visuomenės narių moralinius nuopuolius, piktnaudžiavimą valdžia, materialinius nepriteklius.... Problemų mūsų gyvenime yra pakankamai ir dažnai visuomenės informavimo priemonės būna vieninteliai tokios informacijos skleidėjai, o analizuotojai - žurnalistai. Tikriausiai tai viena iš priežasčių, kodėl žmonės Lietuvoje labai pasitiki žiniasklaida –atlikus visuomenės nuomonės tyrimus išaiškėjo, kad jos reitingai aukščiausi ir siekia net iki 70 %.
Be to, žiniasklaida įvardijama kaip šalies demokratėjimo kriterijus, kuriuo vertinama pilietinė visuomenės branda. Pati pirmoji žurnalisto pareiga – pateikti visuomenei informaciją apie vykstančius politinius, ekonominius, socialinius reiškinius. Ši žurnalistikos prievolė yra viena svarbiausių. Žurnalistai atlieka ir aiškinamąją funkciją. Pateikia žmonėms įvairias nuomones, faktus iš įvairių šaltinių, trumpai nušviečia klausimo istoriją, pristato ekspertų atliktą faktinę analizę ir interpretaciją, be to, ir pačiam žmogui paliekama laisvė išsisakyti, rinktis, analizuoti, daryti savo išvadas.
Žurnalistikai užsiima ne tik aiškinimąja funkcija, bet ir reiškinių analizavimu. Nagrinėja dokumentus, įstatyminius aktus, projektus, kultūrinės veiklos programas, padeda visuomenei geriau pažinti ir kritiškai įvertinti reiškinius, vykstančius šalyje, taip pat pastebėti trūkumus, klaidas, kompetencijos stoką, moralės pažeidimus tarp valdančių institucijų, kontroliuoti, ar jos sąžiningai atlieka pareigas, kurias „uždeda“ visuomenė. Žurnalistika žmonėms nuolat padeda susivokti įvykių gausoje, išskirti tai, kas aktualiausia, opiausia, svarbiausia konkrečioje situacijoje, greitai persiorientuoti ir nepatirti didelių psichinių bei fizinių nuostolių.
Pagalvokite apie, tai kas būtų, jeigu žiniasklaidos „varikliukas“ staiga nustotų veikti. Jūs nebegautumėte laikraščių, per televiziją neberodytų žinių, politinių laidų, internete nerastumėte nė vieno straipsio, jums patinkančiomis temomis, kaip Jūs jaustumėtės? Suglumtumėte, sutriktumėte, jaustumėtės tarsi Robinzonas Kruzas negyvenamoje saloje. Kiekvienas iš mūsų vienokiu ar kitokiu būdu naudojatės žiniasklaidos teikiamais „vaisiais“, todėl drąsiai teigiu, kad žiniasklaida –atradimas, pakeitęs pasaulį.
Kamilė Mickevičiūtė
