Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Dauguma diabetikų nepajėgia užtikrinti nuolatinės ligos kontrolės

Įkrauk reporterio nuotrauka /
Šaltinis: 15min
0
A A

Jau žiloje senovėje buvo žinoma apie cukrinį diabetą. Senovės egiptiečiai Eberso papiruse daugiau nei prieš tris su puse tūkstančio metų aprašė pagrindinius šios ligos požymius: antsvorį ar, priešingai, svorio sumažėjimą, pėdų tirpimą ir perštėjimą, dažną šlapinimąsi (ypač naktį), nuolatinį alkį, troškulį bei nuovargį, negyjančias žaizdas, suprastėjusią regą, nesugebėjimą susikaupti.

Jau žiloje senovėje buvo žinoma apie cukrinį diabetą. Senovės egiptiečiai Eberso papiruse daugiau nei prieš tris su puse tūkstančio metų aprašė pagrindinius šios ligos požymius: antsvorį ar, priešingai, svorio sumažėjimą, pėdų tirpimą ir perštėjimą, dažną šlapinimąsi (ypač naktį), nuolatinį alkį, troškulį bei nuovargį, negyjančias žaizdas, suprastėjusią regą, nesugebėjimą susikaupti. Nors cukrinio diabeto gydymo ir profilaktikos priemonės tobulinamos iki šiol, ši endokrininės sistemos liga išlieka viena klastingiausių ir labiausiai paplitusių. Ja visame pasaulyje serga apie 300 milijonų žmonių.

Lapkričio 14-ąją tradiciškai minima Pasaulinė diabeto diena. 2009-2013 metų kampanija kviečia visus, atsakingus už diabeto priežiūrą, suprasti šią ligą ir ją kontroliuoti. Kaip teigia Lietuvos diabeto asociacijos prezidentė Vida Augustinienė, diabetas yra lėtinė, sunki ir brangiai kainuojanti liga, kuri gali sukelti sunkių komplikacijų ir visą likusį gyvenimą reikalauja iš sergančiųjų kasdien priimti įvairiausius sprendimus, susijusius su ligos kontrole. „Sergantieji diabetu privalo nuolat tikrinti gliukozės kiekį kraujyje, vartoti vaistus, reguliariai mankštintis, sureguliuoti mitybą. Be to, atsiradus diabeto komplikacijoms, jie turi išmokti gyventi su jomis ir psichologiškai prisitaikyti. Kadangi diabeto gydymo sėkmė labai priklauso nuo to, kokius sprendimus pacientai priima, labai svarbu, kad būtų užtikrintas nuolatinis kokybiškas, profesionalus sergančiųjų poreikius atitinkantis jų mokymas", - tvirtino V.Augustinienė.

Pasak mažų vaistininkės Zitos Janušauskienės, norint pasitikrinti, ar nesergama diabetu, šiandien jau nebėra būtinybės laukti kelias savaites, kol ateis paskirto vizito pas gydytoją laikas. „Tyrimą galima atlikti patiems, namuose - reikia tik įsigyti specialų testą. Dar vasarą pradėjome prekiauti testais, skirtais diabetui nustatyti. Žmonių susidomėjimas jais iki pat šiol - didžiulis", - pasakojo vaistininkė. Anot Z.Janušauskienės, kitas svarbus dalykas yra tas, jog sergantiesiems diabetu ne visada pakanka diabeto juostelių, kurios padeda stebėti cukraus kiekio kraujyje pokyčius. „Valstybė kompensuoja skirtingą juostelių skaičių vaikams, suaugusiesiems, sergantiems I ir II tipo cukriniu diabetu, nėščiosioms, kurioms įtariamas gestacinis diabetas. Daugumai ligonių, ypač sergančių II tipo diabetu, šių juostelių nepakanka. Vaikams jų kompensuojama iki 75 vienetų per 2 mėnesius, o suaugusiems - iki 50 vienetų per 4 mėnesius. Būtina atkreipti dėmesį į tai, jog žmogus, norintis stebėti gliukozės kiekį kraujyje, jį pasitikrinti turi kiekvieną rytą prieš valgį. Matematika šioje situacijoje labai paprasta - suaugusiam ligoniui 70 dienų juostelių tenka pirkti už savo pinigus (50 vienetų kaina vidutiniškai siekia 60-70 litų). Dėl šiandieninės ekonominės situacijos dauguma diabetikų, ypač vyresnio amžiaus, trūkstamų juostelių neperka, vadinasi netikrina gliukozės kiekio kraujyje ir rizikuoja savo sveikata. Tai didžiulė visuomenės problema", - liūdnus faktus dėstė vaistininkė.

Endokrinologės Lauros Šiaulienės teigimu, tik nuolatinė atidi diabeto kontrolė neleidžia ligai progresuoti, apsaugo nuo komplikacijų. „Diabetu susergama, kai kasa gamina nepakankamai insulino arba sutrinka jo veikla audiniuose. Insulinas - tai kasos gaminamas hormonas, kuris reguliuoja baltymų, riebalų ir ypač angliavandenių apykaitą. Jis reikalingas tam, kad kraujo gliukozė patektų į ląsteles ir būtų paversta energija. Sutrikus šio hormono išsiskyrimui ar funkcijai, gliukozė nebepatenka į ląsteles, o kaupiasi kraujyje. Dėl to atsiranda vadinamoji hiperglikemija", - aiškino L. Šiaulienė. Anot gydytojos, tinkamai nesigydančio žmogaus kraujyje gliukozės būna per daug ir tai gali sukelti komplikacijų. „Išprovokuojami širdies ir kraujagyslių pažeidimai, netgi koronarinė liga, infarktas bei insultas. Taip pat inkstų ligos, dėl kurių gali visiškai sunykti inkstai (kartais prireikia dializių ar inkstų transplantacijos), nervų ligos, dėl kurių atsiranda negyjančios opos, tenka amputuoti kojas, akių ligos, kurios pažeidžia tinklainę, galimas net apakimas. Liūdniausia yra tai, kad kai kurie žmonės vis dar stokoja informacijos apie diabetą, kaip jo išvengti ar kaip palengvinti ligos eigą, taip pat jog dalis sergančiųjų dėl vienokių ar kitokių priežasčių negali užtikrinti tinkamos diabeto kontrolės", - pasakojo endokrinologė.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Ikrauk.lt