Visoje Europoje visuomenės sveikatos agentūros susiduria su tam tikra „tapatybės krize“, kuri dažnai lemiama restruktūrizacijos, nesugebėjimo aiškiai atskirti sveikatos priežiūros sistemos visuomenės sveikatos funkcijų bei vaidmens. Lėšų trūkumas skatina ieškoti vis geresnių būdų, kaip panaudoti turimas lėšas pasiekti geriausių rezultatų. Pasaulio sveikatos organizacijos vizija – 2020 m. pirmą kartą skiriamas dėmesys visuomenės sveikatos lyderystei. Kaip teigiama pačiame dokumente, „matoma nauja karta lyderių, kurie ne tik formaliai būtų atsakingi už visuomenės sveikatą, bet ir galėtų būti už ją atsakingi“ (PSO).
Kovo 21 dieną vyko LEPHIE projekto baigiamoji konferencija „Lyderiavimas visuomenės sveikatoje: ateities vizija“ (angl. „Leadership for Public Health: A vision for the future“). Lietuvos sveikatos mokslų universitetui konferencijoje atstovauti ir pateikti LEPHIE projekto rezultatus vyko projekto vadovas prof. Linas Šumskas, prof. Skirmantė Sauliūnė, doc. Mindaugas Stankūnas, VSF Sveikatos tyrimų instituto vadovas doc. Aurelijus Veryga bei lyderystės kurso dalyviai Ingrida Jaselskytė, Vita Dumbliauskaitė, L. Dilys.
Europos visuomenės sveikatos lyderių (LEPHIE) projekto tikslas – skatinti visuomenės sveikatą studijuojančius studentus ir šios srities darbuotojus įgyti lyderystės kompetencijų ir plėsti supratimą apie lyderystę ir vadovavimą – kaip vieną iš svarbių visuomenės sveikatos funkcijų.
Šios konferencijos metu buvo kalbama apie esminį lyderiavimo visuomenės sveikatos praktikoje vaidmenį, apie tai, kas yra efektyvus lyderiavimas, kaip parengti visuomenės sveikatos lyderius, kurie efektyviai dirbtų, koks turėtų būti visuomenės sveikatos lyderių ugdymas, kad jie sugebėtų tinkamai reaguoti į iškilusias visuomenės sveikatos problemas, greitai kintamoje visuomenėje. Konferencijoje pabrėžta, kad šių dienų visuomenės sveikatos specialistų prisitaikymas prie pokyčių labai svarbus tam, norint konstruktyviai ir efektyviai dirbti. Specialistai turi gebėti ne tik dirbti su bendruomenę, jos grupėmis, tačiau ir bendradarbiauti su politikais, padėti jiems formuoti efektyvią sveikatos politiką. Lyderiams labai svarbu pasitelkti žiniasklaidą bei viešuosius ryšius aktualioms sveikatos problemoms viešinti.
Visuomenės sveikatos problemų sprendimas dažnai trunka metų metais, nes tai susiję su lėta visuomenės požiūrio kaita ir su po truputį kintama gyvensena. Todėl visuomenės sveikatos lyderiams turėtų būti būdingas įžvalgumas, pasišventimu ir ilgalaikiu atsidavimu savo misijai. Lyderiui nepakanka turėti vien profesinių žinių. Jiems būtinos ir bendrosios kompetencijos, iš kurių yra ypač svarbi – mokėjimas mokytis bei kelti kvalifikaciją visą gyvenimą.
Lyderystės kursus vertino studentai
LEPHIE projekto baigiamojoje konferencijoje „Lyderiavimas visuomenės sveikatoje: ateities vizija“ pateikti bandomųjų lyderiavimo kursų, kurie buvo vykdomi keturiuose Europos miestuose: Mastrichte (Maastricht), Šefilde (Sheffield), Grace (Graz) ir Kaune, rezultatai. Stendiniame pranešime buvo pristatyti studentų vertinimo palyginimai, pateikiamos jų patirtys mokymų metu. Stendiniame pranešime parodyta, kiek kurso dalyviams buvo aiškūs mokymo tikslai, koks kursų medžiagos pritaikomumas darbe, kaip dalyviai vertina kursų naudą, literatūros naudingumą. Paaiškėjo, kad projekte dalyvavę LSMU visuomenės sveikatos atstovai mokymus vertino labiau kritiškai, palyginti su kitais projekto dalyviais.
Organizuojami kursai buvo išskirtiniai, palyginti su anksčiau vykusiais kursais. Mokymai vyko 8 savaites. Taikytas mišraus mokymo modelis (angl. blended learning) – kai pirmosios pratybos vyko gyvai, tiesiogiai bendraujant (auditorinis darbas) bei vėliau – nuotoliniu būdu naudojant Elluminate internetinę technologiją. Mokymas rėmėsi ne tik mišraus mokymo modeliu, bet ir probleminio mokymo metodika. Ji, rengiant visuomenės sveikatos specialistus Lietuvoje, iki šiol mažai taikoma. Todėl buvo siekiama išsiaiškinti, kaip šiuos modernaus mokymo metodus vertino mokymų dalyviai.
Apklausoje dalyvavo visi 19 dalyvių, išklausiusių visą mokymo kursą: 8 olandai, 5 lietuviai, 6 dalyviai iš Austrijos. Jiems klausimynai pateikti prieš ir po mokymo kurso, siekiant įvertinti, kaip pasikeitė dalyvių lyderystės kompetencijos, kaip vertinama mokymo kokybė. Praėjus 4–5 mėnesiams po mokymų buvo atlikta Kauno grupės dalyvių apklausa.
Apklausos metu paaiškėjo, kad prastesnį vertinimą lėmė tai, kad dalyviams trūko patirties sprendžiant užduotis pagal probleminio mokymosi modelį. Mokymai taip pat neatitiko dalyvių lūkesčių, susijusių su kursams ir užduotims skirtu laiku. Daugelis dalyvių dirbo, studijavo, todėl jie negalėjo skirti pakankamai laiko mokymuisi. „Kursuose rekomenduojama per daug literatūros, kad būtų įmanoma viską perskaityti“, „Per mažai laiko skiriama darbui grupėse“ – teigė tyrimo dalyviai.
Rezultatus pateikę lyderystės kurso rengėjai, remdamiesi tyrimo duomenimis, rekomenduoja daugiau dėmesio skirti probleminio mokymosi modeliu suprasti ir išmokti. Rengiant ateityje panašaus pobūdžio mokymus, rekomenduojama atsižvelgti į siūlomų užduočių, rekomenduojamos literatūros apimtį, kad dirbantys, studijuojantys kitus dalykus kursantai turėtų galimybę derinti lyderystės mokymus ir darbą ar studijas. Tiek kursuose dalyvaujantys specialistai, tiek dėstytojai prieš kursus turėtų būti informuojami apie mišraus mokymosi sunkumus ir galimybes, galimas komunikacijos kliūtis, apie savarankiškam darbui skirto laiko apimtį bei apie teigiamą požiūrį į skirtingų dėstytojų mokymo būdo privalumus.
Ingrida Jaselskytė, prof. Linas Šumskas
LSMU MA Visuomenės sveikatos fakultetas
