ikrauk.lt reporteris Adomas Jablonskis dalijasi fotoreportažu iš beglobių gyvūnų prieglaudos ir aiškinasi problemas, su kuriomis susiduria beglobiukais besirūpinančios organizacijos.
Kiekvienas iš mūsų vaikystėje esame turėję keturkojį augintinį, ar bent svajoję apie jį. Tėvams nežinant parsinešdavome mažą kačiuką ar šuniuką, rastą kieme ar paėmę iš draugų. Tikėdamiesi, kad jį pamatę tėvai pasigailės ir nelieps nešti ten, iš kur paėmėme. Žinoma, žaisti su gyvūnu smagu, tačiau juo reikia ir rūpintis. Reguliariai išvesti į lauką, pasirūpinti tinkamu ėdalu, sveikata, skiepais. Tai keičia mūsų kasdienį gyvenimą, įpareigoja, bet visada malonu, kai grįžus namo pasitinka šuo ar kačiukas.
Smagu, kai gyvūnai tampa šeimos nariais, tačiau dažnai tenka girdėti ir apie netinkamą, žiaurų elgesį su jais. Kai prie būdos pririštas šuo marinamas badu, mušamas, siekiant atsikratyti išvežamas į mišką ar net pririšamas prie medžio, jaunikliai skandinami ar tiesiog išmetami į gatvę.
„Taksiukas rastas Vilniuje, Mokyklos gatvėje. Prieš 1-2 mėnesius buvo iškabinti skelbimai, bet niekas neatsiliepė...“, „Jaunas, sveikas, su antkakliu, nealkanas, švarus. Buvo sušlapęs, labai pasimetęs ir bandė įsiprašyti į visas buriuotojų mašinas...“, „Vilniuje, Lazdynuose rastas juodas šuo stačiomis ausimis, rudomis žalio atspalvio akimis...“, „Priklydo jaunas, draugiškas, tvarkingas vokiečių aviganis...“, „Vilniuje, Ukmergės gatvėje rastas šuo (atrodo, toiterjeras). Rudos spalvos, mažas, plaukuotomis ausimis...“, internete gausu tokių skelbimų, tačiau retai kas į juos atsiliepia. Į gatvę išmesti naminiai gyvūnai žiemą kankinasi nerasdami maisto, stimpa iš bado ir šalčio.
Tokiais gyvūnais Vilniuje stengiasi pasirūpinti savanoriškos gyvūnų globos organizacijos – „SOS gyvūnai“, „Lesė“, „Gyvūnų namai“, LGGD (Lietuvos gyvūnų globos draugija) gyvybės vagonėliai, Vilniaus skyrius. Taip pat benamiais keturkojais „rūpinasi“ UAB „Grinda“ (anksčiau vadinosi „Gyvūnų globos namai“, bet dėl visuomenės pasipiktinimo atsisakė šio statuso), kuri apie 90 proc. sučiuptų gyvūnų sunaikina. Dauguma piktinasi šios įmonės viena iš vykdomų veiklų, tačiau randamų ir gyventojų atnešamų gyvūnų yra nemažai.
Kaip teigia „SOS gyvūnai“ vadovė Ilona Mezenceva, tokios įstaigos būtinybė yra tol, kol Vyriausybė į šią problemą žiūri pro pirštus. Mat organizacijos yra valstybės neremiamos, išsilaiko tik iš žmonių pervedamo 2 proc. pajamų mokesčio. Priglaustus gyvūnus jie sterilizuoja, skiepija, gydo, ruošia naujiems globėjams. Vienam gyvūnui paruošti reikia apie 300 litų, tad skaičiuojant visus globotinius per mėnesį reikia nuo 3000 iki 5000 litų.
Ne mažesnė problema yra įstatymai, ginantys gyvūnų teises. Sankcijos už netinkamą priežiūrą, kankinimą bei žiaurų elgesį yra, tačiau pati sistema dirba neefektyviai dėl ilgų biurokratinių procedūrų, todėl dažnai gyvūnų išgelbėti nebepavyksta.
Teksto ir nuotraukų autorius: Adomas Jablonskis
