Jau savaitę pas mus glaudžiasi dabar jau buvęs grindinukas. Turėjęs tik registracijos numerį, dabar šis gražuolis jau turi ir vardą. Susipažinkit – Džinas. Kaip jis pas mus atsirado? Vieną dieną su draugu žiūrinėjome šunelių nuotraukas ir mūsų akį patraukė šis meškutis. Negalėjome leisti, kad jį užmigdytų ir nusprendėme suteikti antrą progą gyventi. Jau po poros dienų parsivežėme šį grožį namo. Ir nesuklydome, jis visapusiškai nuostabus – be galo gero būdo ir širdies, gražus, pradėjo net ir namus saugoti. Linksmas, aktyvus, žaismingas, sargus ir dar daug gero galima būtų pasakyti apie šį šunelį. Po truptį Džinas atsigauna, nes atsivežus pirmomis dienomis jis buvo išsigandęs, vieną dieną nieko nevalgė. Tačiau tai tebuvo laikina. Jis atgavo apetitą (juo dabar tikrai nesiskundžia), noriai žaidžia ir voliojasi sniege, paleistas laksto ir dūksta. Visai nesipriesina šukuojamas, net džiaugiasi, nes taip jis gauna dėmesio, kurio taip trokšta jo širdelė. Tačiau kaip ir kiekvienas šuo, jis labiausiai trokšta SAVO žmogaus. Kad ir kaip norėtume, dėja, patys jo pasilikti negalime... Todėl, žmogau, kurio šis gražuolis taip laukia, atsiliepk ir mylėk jį taip, kaip jis tikrai mylės tave.
Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą