Yra toks trumpas juokas apie tai, kaip Mikė Pūkuotukas grąžina pardavėjai gautą dovanų balionėlį ir pardavėja bando išklausti, ar spalva netiko, ar dydis, ar virvutė per trumpa, ir Mikė atsako: „Tiesiog nedžiugina..."
Nė dvejų metukų neturinčių kalyčių Danos ir Lizos istorija yra kaip tik priešinga - jos džiugina. Visur, visada ir visus. Panašu, kad pačios gyvenime daug šilumos nepatyrusios, bet gimusios po laiminga žvaigžde, jos sutikdavo rūpestingus žmones, kuriuos apdovanodavo begaliniu džiaugsmu, šypsenom mainais už paglostymą, kantrybę ir dubenėlį maisto. Pirmieji jų biografijos puslapiai išplėšti negrįžtamai, apie jas žinoma tiek, kad jos laukinukės - rastos klaidžiojančios soduose, priglaustos geros moters, atsidūrusios sos-gyvūnai.lt prieglaudėlėje, vėliau - pas laikiną globėją, dabar - vėl prieglaudėlėje.
Visur ir visada kartu. Gal dėl to jos tokios iš pirmo žvilgsnio vienodos. Miegoti eina kartu, siusti šauna į galvą abiems vienu metu, dėmesio reikalautis irgi žygiuoja dviese, net nusipurto po lietaus kaip susitarusios - kartu... Kartu išsigąsta netikėtų garsų, triukšmo, masės žmonių, kartu džiaugiasi rūpestingais žmonėmis ir vizgina savo dailias uodegytes. Kartu vakarieniauja iš savų dubenėlių, karts nuo karto kyšteldamos snukučius į sesės dubenėlį - o gal sesei šįkart skanesnis kąsnelis teko? Net letenytės ir tos pas seses panašiai gražiai plėmuotos - ne veltui dažnas žmogus gatvėje sutiktas klausia, kokia gi šių gražuolių veislė.
Unikalios beveisliukės - štai kokia jų veislė. Su panašiais likimais, polinkiais ir pomėgiais visgi mergaitės turi savo išskirtinius charakterius. Dana (Didelėm Dėmėm) - ekstravertiškesnė, labiau linkusi bendrauti, džiaugtis, pavydesnė (vis bando atimti sesei rodomą dėmesį), šokli, labai įdomiai šypsosi, kai labai labai džiaugiasi kuo nors. Liza (Lašeliais nuLyta) - intravertiškesnė, bailesnė (ypač baiminasi vaikų - triukšmo, balsų, bėgančių pro šalį), nuolankesnė (leidžia sesei lyderiauti), mažiau pastebima, santūriau rodo savo džiaugsmą - labai aristokratiška kalytė.
Abiems joms reikia, atrodytų, labai daug, bet iš tiesų labai mažai - lašelio kantrybės, truputį laiko ir mylinčio žmogaus, šalia kurio jos atsiskleistų kaip pačios ištikimiausios kompanjonės, rafinuotos damos, dalintų šilumą, gerą nuotaiką ir džiugintų, džiugintų, džiugintų...
Daugiau informacijos apie kalytes jų tinklaraštyje www.danairliza.blogspot.com arba sos-gyvunai.lt prieglaudėlėje. Taip pat galite susisiekti su jų (buvusia) globėja Alina +370 698 00370, alinama@gmail.com