Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Dviejų mėnesių kalytė Emba ieško namučių!

Įkrauk.lt nuotrauka
Įkrauk.lt reporterio nuotrauka / Įkrauk.lt nuotrauka
Šaltinis: 15min
0
A A

„Ech, pavasaris...“, - žiūrėdami į mane dūsauja žmonės. Ar mano toks vardas? Ne, aš – Emba! Įdomu kiek dalykų telpa į tą žodį „pavasaris“? Ir kodėl man atrodo, kad tas žodis...

„Ech, pavasaris...“, - žiūrėdami į mane dūsauja žmonės. Ar mano toks vardas? Ne, aš – Emba! Įdomu kiek dalykų telpa į tą žodį „pavasaris“? Ir kodėl man atrodo, kad tas žodis tariamas ne itin džiugiai? Sakytum, būčiau kokia nevykus, ar pikta... O dabar kaip iš pieno plaukus ir vistiek jiems pavasaris neįtinka!

O man patinka pavasaris! Tiesa, nieko kito dar ir nespėjau pamatyti, nes man tik du mėnesiai, bet kuo toliau tuo linksmiau. O ypač, kai išeinu į lauką: iš žemės kalasi žalia žolytė, o joje kiek linksmybių, kiek daiktų – sena suplyšusi pirštinė, alaus kamštelių kolekcija, nešviežios servetėlės. Ar gali būti geresnis laikas gyventi? Man – negali! O žmonės, kurie atnešė mane į „Grindą“ nutarė, kad man gyventi iš viso nevalia... Kaip tai nevalia? „Žiūrėkite, – sakau – mano širdelė garsiai plaka ir aš gyva, noriu bėgioti, noriu draugauti ir mokytis tave apsaugot, o gal ir panešti pirkinius, kai tu pavargsi! Ir dar aš esu gera!”

„Ne, – sako žmonės, – gal ir nesi bloga, bet tokių kaip tu šiuo metu tiesiog per daug, nes pavasaris. Todėl dabar esi niekam nereikalinga. Sudiev. „Negalėjau patikėti... O kaip vėliau? Gal tada vėliau būsiu reikalinga...?“, – šaukiau jiems nueinantiems, bet jie jau neatsisuko. Paliko mane vieną prie „Grindos“ – sanitarinės tarnybos, kuri rūpinasi, kad šuniukų nebūtų „per daug“. Iš kitų nelaimėlių pasakojimų sužinojau, kad tikriausiai manęs laukia grotuotas kambarys, vėliau juodas kambarys, o tada „Vaivorykštės šalis“. Tai mane kaip reikiant išgąsdino, todėl puoliau rėkt kaip pasiutus – „Gel-bė-kit!“ . Nors esu mažutė, mano pagalbos šauksmas pasiekė „Gyvybės vagonėlių“, įsikūrusių šalia „Grindos“, savanorių ausis. Tuomet pirmą kartą pamačiau žmogaus akis, kurios į mane pažvelgė ne kaltindamos, o taip lyg būčiau ypatinga. Antrosios akys, kurios į mane pažvelgė su meile buvo gyvūnų gelbėtojos Jūratės. Ji nutarė, kad jei dar ilgiau teks klausytis mano kūkčiojimo, jai plyš širdis. Kad Jūratei plyštų širdis niekas nenorėjo, o kad aš verkčiau taip pat. Todėl nespėjau nusivalyt ašarėlių, o jau sėdėjau Jūratės automobilyje ir skuodėme pas mano dabartinę globėją – „SOS gyvūnų“ savanorės mamą Astą. Tai pasisekė man! Tą supratau iš karto atvažiavus – čia didelė šeima ir dar du gauruoti dėdės – šunys, kurie mane auklės kartu su Asta, kol rasiu savo namus.

O savo namų aš ieškau. Galbūt iš nuotraukų atrodo kitaip, bet nesu aš jokia „girinukė“! Mėgstu dūkti ir miške, ir pievutėje, ir leistis ant pilvo nuo smėlio kalnelio... Bet širdyje svajoju apie minkštą guoliuką, apie nuosavą dubenėlį, o labiausiai apie šeimininkus, kurie žaistų kartu su manimi, kurie mokytų mane, kurie man šypsotųsi ir džiaugtųsi, kad pavasaris...Nes jame rado mane!

Nagi, pažiūrėk atidžiau, čia aš – Emba! Galbūt ieškai būtent manęs – judrios, linksmos, spalvotos? Ir tik neklausk, kokia aš būsiu, kai užaugsiu. Garbės žodis, žinau tik tiek, kad ištikima. O kokio ūgio? Manau ne pati mažiausia, bet ir ne didelė...

Dėl manęs kreipkitės į mano globėją Astą 8 614 69186!

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie Ikrauk.lt