Atlikus ekspertinį vertinimą galima teigti, kad ekspertai netiesiogiai nurodo netinkamą Lietuvos švietimo sistemą, t.y. ekspertų nuomone, darbuotojų darbo produktyvumas nepriklauso nuo studijų metu įgytų žinių bei gebėjimų, o vienas iš veiksnių trukdančių jų įmonių augimui – kvalifikuotų darbuotojų trūkumas, kuris taip pat nurodomas kaip vienas iš barjerų verslumo skatinimui.
Tyrimui atlikti naudojama netikimybinė atranka t.y. respondentai atrenkami neatsitiktiniu būdu. Kokybinio tyrimo metodai – standartizuotas (17 ekspertų) ir pusiau standartizuotas (1 ekspertas) interviu, atliekant ekspertinius vertinimus. Tyrimas atliktas 2012 m. balandžio – gegužės mėnesį, aplausiant ekspertus, iš skirtingų ekonominės veiklos sričių, pagal ERVK t.y. apdirbamoji gamyba, informacija ir ryšiai, finansinė ir draudimo veikla, profesinė, mokslinė ir techninė veikla, didmeninė ir mažmeninė prekyba, variklių transporto priemonių ir motociklų remontas, nekilnojamo turto operacijos, elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas, meninė, pramoginė ir poilsio organizavimo veikla.
Tyrime daugiausiai ekspertų patenka į 19-25 ir 26-32 amžiaus intervalus, turintys aukšąjį išsilavinimą, dirbantys labai mažose ir didelėse įmonėse, Vilniaus mieste. Tyrime dalyvavo 10 vyrų ir 8 moterys.
Cantner ir Stuetzer (2010) analizuodami socialinio kapitalo aspektus darančius įtaką verslumui, akcentuoja pasitikėjimo kuriamą naudą, socialinio kapitalo kontekste, kuri pasireiškia lengvesniu priėjimu prie reikiamos rinkos informacijos. Taip pat nagrinėjant kultūrinio palaikymo elementus verslumui, ekspertai nurodo, kad pasitikėjimas skatina organizacinį mokymąsi. O. Anis ir F. Mohamed (2011) remiantis Birley (1985), Hulsink ir Elfring (2003) tyrimų rezultatais teigia, kad aukštas socialinio kapitalo lygis padeda verslininkams lengviau gauti finansavimą, o pasak Jenssen and Greve (2002) tarpasmeniniai santykiai tarp verslininkų ir bankininkų palengvina prieigą prie finansavimo gavimo (Anis, Mohamed, 2011, p. 4640). Nors mokslinėje literatūroje akcentuojamas ryšys tarp socialinio kapitalo ir finansavimo, tačiau dauguma ekspertų eliminuoja pasitikėjimo reikšmingumą, kaip veiksnį padedantį lengviau gauti paskolas. Dalies ekspertų požiūris į pasitikėjimą, kultūrinio palaikymo kontekste, nepatvirtino Bueno et. al. (2004) nurodomos pasitikėjimo svarbos, norint sumažinti vidutinius gamybos kaštus. Cantner, Stuetzer (2010) akcentuoja, kad susiformavęs socialinis kapitalas veikia įmonės kūrimosi procesą. Ekspertų nuomone, Lietuvoje egzistuoja ryšys tarp socialinio kapitalo ir įmonės kūrimosi proceso (vertinimo vidurkis 3,65 iš 5), o tai nurodo, kad socialinis kapitalas veikia kaip barjeras verslumui.
Remiantis Lietuvos ekspertų vertinimais, galima patvirtinti Cantner, Stuetzer (2010) teiginį, kad socialinio kapitalo dimensija užtikrina priėjimą prie inovatyvios informacijos, o tai patvirtina socialinio kapitalo reikšmingumą verslumui kuriant pridėtinę vertę nacionalinei ekonomikai. Ekspertų nuomone silpnesnis ryšys egzistuoja tarp įmonės veiklos efektyvumo ir pritraukiamo kapitalo (vertinimo vidurkis 3,35 iš 5).bei pelningumo (vertinimo vidurkis 3,29 iš 5). Pabrėžtina, kad daugelis ekspertų dvejojo dėl teiginių teisingumo t.y. jie negalėjo nei sutikti, nei nesutikti su minėtais teiginiais.
Ekspertų nuomone, žiniasklaidos darbas reikšmingas verslumui tiek esamoms rinkoje įmonėms, tiek potencialioms. „Lietuvoje žiniasklaida rašo tik apie pesimistinius dalykus, o tai tik demotyvuoja jaunimą. Mažai gerų pavyzdžių apie jaunus verslininkus, mažai teigiamos informacijos apie verslumą, verslas tapatinamas su vagimis ir gobšuoliais, neanalizuojamos problemos, iš verslo pusės, kalbama tik kaip mažai uždirba nekvalifikuotą darbą dirbantys žmonės, o ne kodėl įmonės nepajėgios mokėti didesnių atlyginimų. Žiniasklaida tikrai daro įtaką įmonių veiklai, ypač gera reklama“, - teigia ekspertas. Pasak ekspertų žiniasklaidos pateikiama informacija formuoja visuomenės požiūrį į verslumą (vertinimo vidurkis 3,94 iš 5), o tai gali veikti kaip stūmos veiksnys potencialiems verslininkams. Pabrėžtina, kad žiniasklaida taip pat gali ir skatinti verslumą t.y. ekspertai nurodo, jog žiniasklaidos pateikiami sėkmingo verslumo pavyzdžiai striprina verslumo dvasią visuomenėje, (vertinimo vidurkis 3,71 iš 5), o tai nurodo priklausomybę tarp žiniasklaidos darbo, visuomenės bei verslumo. Galima teigti, kad žiniasklaida tampa instrumentu, stiprinančiu verslumo elementus, kuris daro vis didesnę įtaką visuomenės ir atskirų individų požiūriui.
Vertinant ekspertų nuomonę, esminiai veiksniai trukdantys įmonės augimui Lietuvoje – finansinių šaltinių trūkumas, dideli mokesčiai ir didelė konkurencija. Veiksniai trukdantys įmonės augimui - finansinių šaltinių trūkumas, didelė konkurencija, dideli mokesčiai, korupcija, informacijos trūkumas, nepakankamas kvalifikuotų darbuotojų skaičius, darbo etikos trūkumas, visuomenės neigiamas požiūris į verslininką/verslumą, teisinė sistema.
Remiantis 2011 metų Pasaulio ekonomikos forumo duomenimis, analizuojant Lietuvos išsivystymo lygį ir konkurencingumą, vertinant pagrindinių reikalavimų, našumą skatinančių inovacijų, ir verslumo sofistikacijos sub-indeksus, nurodomos Lietuvos problemos, kurios susikoncentruoja ties Lietuvos finansų rinkos plėtra (89 vieta iš 142). Taip pat prastai vertinamas valstybės biudžeto subalansavimas (123), rinkos dydis (108), valdžios sektoriaus išlaidavimas (104), paskolų prieinamumas (114), antimonopolinės politikos veiksmingumas (111), protų nutekėjimas (117), visuomenės pasitikėjimas politikais (110) ir kt. Taigi, minėti veiksniai gali veikti kaip nepatraukli aplinka potencialiems verslininkams (World Economic Forum, 2011, p. 15-23). Ekspertų nuomone, didžiausi barjerai verslumo skatinimui Lietuvoje - mokesčių tarifai, finansinė parama, Lietuvos teisinė sistema ir korupcija. Pagal Lietuvos korupcijos žemėlapį (2011), kurį pateikė „Vilmorus“, aštuoni iš dešimties verslininkų (81%) teigia, kad korupcija yra kliūtis verslui. Tačiau beveik pusė verslininkų patvirtina teiginį (49%), kad korupcija „sutepa“ neefektyviai veikiančius valstybinius mechanizmus, o tai padidina verslo efektyvumą („Vilmorus“ Lietuvos korupcijos žemėlapis, 2011, p. 51; 56).
Ekspertų nuomone, žinios yra vienas iš veiksnių, kuris traktuojamas kaip organizacijų konkurencinio pranašumo išteklius (vertinimo vidurkis 3,65 iš 5). Dauguma įmonių ekspertų, Vilniaus mieste, nurodo, kad žmogiškasis kapitalas jų įmonėse skatinimas, suteikiant galimybes specializuotis savo srityje, organizuojant darbuotojams mokymus. Tačiau pastebima, kad eliminuojama investavimo į žmogiškąjį kapitalą svarba, labai mažose ir mažose, Lietuvos įmonėse. Taigi, kiekviena įmonė, kuri siekia ilgalaikių ekonominių tikslų ir organizacinio tobulėjimo, turėtų skirti didesnį dėmesį investavimui į darbuotojų profesinį mokymą.
Galima teigti, kad ekspertai netiesiogiai nurodo netinkamą Lietuvos švietimo sistemą t.y. ekspertai nebuvo linkę sutikti su teiginiu, arba negalėjo nei sutikti, nei nesutikti, kad darbuotojų darbo produktyvumas priklauso nuo studijų metu įgytų žinių bei gebėjimų (vertinimo vidurkis 2,41 iš 5). Tačiau sutinkama, kad žmogiškasis kapitalas, Lietuvos įmonėse, gerina įmonės įvaizdį (vertinimo vidurkis 3,53 iš 5).bei skatina organizacinę plėtrą (vertinimo vidurkis 3,88 iš 5). bei yra vienas iš pagrindinių ekonomikos augimo veiksnių (vertinimo vidurkis 3,65 iš 5).
Remiantis „Doing Business” indeksu, galima teigti, kad Lietuvoje egzistuoja gan palankios sąlygos verslumui. Pasaulio banko „Doing Business“ tyrimas parodė, kad Lietuva 2011 metais užimė 25 vietą iš 183 (The World Bank, 2012). Tačiau Lietuvos ekspertai sąlygas verslui pradėti ir plėtoti įvardina patenkinamai. Tik keletas ekspertų nurodė, kad sąlygos verslui Lietuvoje yra geros.
Apibendrinant, ekspertų nuomone, norint skatinti verslumą Lietuvoje, nurodomi efektyviausi būdai t.y. reikšmingiausi veiksniai – mokesčių lengvatos ir finansinė parama pradedantiems verslininkams. Taip pat teigiama, kad verslumo skatinimui reikalinga informacinė pagalba ir švietimo sistemos gerinimas, atsižvelgiant į reikiamų specialistų paklausą. Taigi, gerinant sąlygas verslumui, didėja tikimybė didinti verslumą, kuris reikšmingas kuriant pridėtinę vertę nacionalinei ekonomikai.
