Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Esame labiausiai serganti tauta?

Įkrauk reporterio nuotrauka /
Šaltinis: 15min
0
A A

Šiandien girdime apie pačius įvairiausius „rinkimus": gražiausių merginų, įspūdingiausių vestuvių, netikėčiausių skyrybų, egzotiškiausių kelionių, pavojingiausių darbų, didžiausią maisto kiekį suvalgiusių žmonių ir panašiai. Pasaulinei ligonių dienai - vasario 11 d. - artėjant, pabandykime šį tą daugiau sužinoti apie ligas. Kokios jų laikomos pačiomis baisiausiomis, keisčiausiomis, dažniausiomis ir visokiomis kitokiomis -iausiomis. Ar gresia šios ligos Lietuvai?

Šiandien girdime apie pačius įvairiausius „rinkimus": gražiausių merginų, įspūdingiausių vestuvių, netikėčiausių skyrybų, egzotiškiausių kelionių, pavojingiausių darbų, didžiausią maisto kiekį suvalgiusių žmonių ir panašiai. Pasaulinei ligonių dienai - vasario 11 d. - artėjant, pabandykime šį tą daugiau sužinoti apie ligas. Kokios jų laikomos pačiomis baisiausiomis, keisčiausiomis, dažniausiomis ir visokiomis kitokiomis -iausiomis. Ar gresia šios ligos Lietuvai?

Žymiausia?

Juodąja mirtimi praminta pandemija kadaise pražudė daugiau nei 200 milijonų gyvybių visame pasaulyje, turėjo įtakos visų mūsų istorijai. Dėl šios ligos XIV a. Europos populiacija sumažėjo kone perpus. Vieną didžiausių ir be jokios abejonės žymiausią bei kraupiausią pandemiją - marą paprastai sukelia infekuotos blusos įkandimas. Maro simptomai - limfmazgių padidėjimas, pakitusi odos spalva, pasunkėjęs kvėpavimas, vėmimas krauju. Viską vainikuoja nepakeliamas skausmas, kurį sukelia pradėjęs pūti kūnas. Užsikrėtusieji maru, mirdavo per kelias dienas, juos buvo privalu laidoti specialiose vietose. Ankstesnes žinomų ar įtariamų laidojimų vietas šiandien kasinėti, tyrinėti ar į jas patekti leidžiama tik su specialiais sanitarinių įstaigų leidimais.

Baisiausia?

Nenumaldomą senėjimą, moksliškai vadinamą Hutchinson-Gilford progeria sindromu daugelis laiko baisiausia medicinine diagnoze. Tai genetinė liga, prasidedanti vaikystėje, kai žmogus dėl nežinomų priežasčių pradeda sparčiai senti. Liga apie save „praneša" ne iš karto, iš pradžių ji nepastebima. Šiuo metu visame pasaulyje ja serga vienetai žmonių.

Seniausia?

Poliomielitą - ūmią virusinę infekciją, sukeliančią įvairių raumenų paralyžius, dauguma mokslininkų laiko viena seniausių pasaulio ligų. Istoriniai šaltiniai byloja, kad ja sirgo jau senovės egiptiečiai - 3000 metų senumo Egipto steloje vaizduojamas poliomielito suluošintas žmogus. Pastaruoju metu poliomielitu vis dar sergama tik keliose pasaulio šalyse, daugiausia susirgimų registruojama Indijoje. Svarbu žinoti tai, jog gana dažnai poliomielitas neturi jokių simptomų. Tokie asmenys aplinkiniams yra ypač pavojingi, nes nė neįtardami platina virusą - šis dideliais kiekiais išsiskiria su išmatomis. Dažniausiai poliomielitas pažeidžia galūnių raumenis, o sunkiausios ligos formos sukelia kvėpavimo raumenų paralyžių, kas išprovokuoja mirtį. Persirgus poliomielitu, luošumas gali išlikti visam gyvenimui.

Keisčiausia?

Žmogaus organizmą sudaro apie 70 procentų vandens. Be maisto žmogus gali išgyventi mėnesį ar net kelis, tuo tarpu be vandens - vos keletą dienų. Kai vandens organizme sumažėja vos 1 procentu, pajuntamas troškulys. Todėl nieko keisto, jei alergiją vandeniui galima laikyti viena iš keisčiausių ligų pasaulyje. Ji pasireiškia ne tik alerginėmis dėmėmis odoje ir milžinišku skausmu, bet ir tuo, kad žmogus negali gerti įprastų skysčių. Alergija vandeniui pasireiškia vienam iš kelių šimtų milijonų žmonių.

Dažniausia?

Anot Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) atstovų, šiuo metu viena dažniausiai sutinkamų ligų - depresija. Po kelių dešimčių metų šis sveikatos sutrikimas turėtų pralenkti net širdies ir kraujagyslių sistemos ligas. Tai turės milžiniškos įtakos šalių ekonomikai, socialiniams žmonių santykiams. Šiuo metu pasaulyje įvairiomis depresijos formomis serga beveik 500 milijonų žmonių.

Kuo serga lietuviai?

Anot vaistininkės Jūratės Cijunaitienės, lietuviams sveikai gyventi trukdo ligos, sukeltos kelių pagrindinių veiksnių: nuolatinės įtampos, antsvorio, persivalgymo, judėjimo stokos. „Minėti veiksniai sąlygoja širdies ir kraujagyslių ligas, turi įtakos onkologiniams susirgimams, išprovokuoja virškinamojo trakto bėdas, sąnarių problemas, diabetą. Itin didelis kasdienis informacijos srautas, tempas, greitis lemia įvairius psichinius susirgimus, tarp jų ir vieną populiariausių - depresiją. Šiuolaikinės informacinės technologijos gausina ir jaunina regėjimo problemų turinčių žmonių gretas", - vardija J. Cijunaitienė.

Vaistininkės teigimu, nors Lietuva, lyginant su kitomis pasaulio šalimis, ir neišsiskiria, kaip ypatingomis ligomis serganti valstybė, neguodžianti žinia yra tai, kad lietuviai vis dar nepakankamai dėmesio skiria profilaktikai. „Susidomėjimas profilaktiniais tyrimais pamažu auga, bet kalbant apie ligas ir galimybę laiku užbėgti šioms už akių, rezultatai dar nėra tokie, kokių norėtųsi. Visa tai susiję su pasyvumu, konservatyvu, baime keistis, konkrečios informacijos stygiumi. Nėra ko stebėtis, juk statistikos duomenimis, lietuviai - viena pasyviausių Europos tautų"- tvirtina J. Cijunaitienė. Pasak vaistininkės, akivaizdu, jog žmones būtina šviesti, organizuoti įvairių profilaktinių patikrų programų.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Temos: 1 Tauta
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie Ikrauk.lt