Spalio 27 dieną Estijos Lietuvių Jaunimo Sąjungos savanoriai, nariai ir Estijos lietuvių šeimos susitiko kiek neįprastoje aplinkoje – miške, o tiksliau – pušyne, esančiame Talino Pirita rajone, pačioje Baltijos pakrantėje.
Sukviesti būtent ten visi buvo ne šiaip sau: socio-edukacinę popietę Estijos Lietuvių Jaunimo Sąjunga siūlė praleisti bevaikštinėjant pušyno takais ir bekopiant Pirita nuotykių parko trasomis. Tas kelias valandas tiek aukštai „ant šakų“, tiek pažeme buvo girdėti lietuviški žodžiai, vyresnieji kartu su jaunaisiais alpinistais bandė įveikti nuotykių parko kliūtis, o patys mažiausieji 2-3 metų vaikai vyresnėliais džiaugėsi iš apačios ir smagiai strikinėjo apie medžius bepuošdami spalvingomis plastelino „boružėmis“ ir kartu su tėveliais bei ELJS savanore besimokydami spalvų bei kitų negirdėtų neregėtų lietuviškų žodžių.
Tai, kad pozityvi „–iolikos“ žmonių kompanija, įskaitant net pačius mažiausius, dar vežimėlyje snaudžiančius, tądien susirinko nepabūgusi jau vėstančio rudens ir protarpiais išlįsti norinčio lietaus, rodo, kad Estijos (o gal ir kiti?) lietuviai tiki pasakymu, jog „blogo oro nėra – yra tik bloga apranga“.
Džiugu, kad taip auginami yra ir mūsų jaunieji tautiečiai, juk svarbu užaugti ne tik išsilavinusiu, laimingu, bet ir sveiką gyvenimo būdą propaguojančiu žmogumi, galbūt dėmesys šiai sričiai yra tai, ko galėtume dar šiek tiek pasimokyti iš Estų, o dar geriau – iš skandinavų, kurie švietimą ir sveikatą bei judėjimą, rodos, laiko vienais aukščiausių prioritetų ir neretai geba juos derinti tarpusavyje vykdydami įvairias lauko patyriminio mokymo programas ar tiesiog pamokas vesdami lauke.
Tą šeimyninės popietės metu pabandėme padaryti ir mes – kartu išmokti tiek padėti vieni kitiems susiduriant su kliūtimis, tiek pagalbos paprašyti gražia lietuvių kalba, tiek prisiminti koks geras jausmas vis gi pajudėti lauke. Deja, po kelių valandų praleistų kartu, nuo fizinės veiklos ir vėjo paraudus skruostams, o mažiesiems ėmus reikalauti jų pelnyto pietų miego, pradėjome skirstytis, tačiau reikia tikėtis, kad vėlei aktyviai kartu praleisti laiką ir pasimokyti vieni iš kitų būtent gryname ore išdrįsime jau netrukus, pabandyti pamokas ar jei ne bendruomenės, tai bent asmeninę šeimos popietę perkelti į gamtą linkime ir jums!
Na ir galų gale lieka tik ištarti nuoširdų AČIŪ Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai už visokeriopą pagalbą organizuojant aktyvų ir inovatyvų lituanistinį švietimą ir skatinant užsienio lietuvius ne tik kartu praleisti daugiau laiko, tačiau ir daryti tai prasmingai, gerą pavyzdį rodant ir augančiai jaunajai kartai.
