Lietuva, sekdama kitų Europos šalių praktika, pereina prie vieningos Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS). Tam skirtas nacionalinis projektas „Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo koncepcijos kūrimas nacionaliniame lygyje: kreditų harmonizavimo ir mokymosi pasiekimais grindžiamų studijų programų kūrimas bei diegimas“ iš esmės keičia programų rengimo kultūrą akademinėje bendruomenėje. Svarbiausiais akcentais tampa siekiami studijų rezultatai ir studento darbo laikas.
Utenos kolegijoje šie svarbūs su studijų programų pertvarka susiję pokyčiai jau iššaukė pirmąsias permainas. Taip gimė projektas „Utenos kolegijos paklausių darbo rinkoje studijų programų atnaujinimas diegiant probleminio mokymosi sistemą“ (PROMOSID). Jo esmė – studentas, jo įgūdžių ugdymas, į jo poreikius orientuotas mokymas. Dėstytojai, nors ir vertinę pokyčius atsargiai, ilgainiui abejonių tokio virsmo reikalingumu atsisakė. Visiems tapo aišku, jog projektas suteikia ir jiems galimybę išnaudoti situaciją kūrybinei laisvei.
Kitaip orientuotas mokymasisApie projektą PROMOSID, jo tikslus ir naudą kalbėjomės su šio projekto administratore, Utenos kolegijos Strateginės plėtros skyriaus vedėja Aurelija Peleniene bei projekto koordinatorėmis Jurgita Zabulyte-Kupriūniene ir Vaida Steponėnienė. Anot moterų, projekto tikslas – ugdyti darbo rinkoje paklausių specialistų kompetencijas, siekiant studijų kokybės. Tuo remiantis, Utenos kolegijos studijų programose diegiama probleminio mokymosi sistema, atnaujinamos 9 studijų programos. Nuo šiol jos bus orientuotos ne į turinį, o į specialistų kompetencijų ugdymą. Visi projekto rezultatai bus matomi 2012 m., kada vyks atnaujintų studijų programų bandomasis įgyvendinimas. Naujoviškame, visai kitokiame, nei įprasta dabar, studijų procese iš viso dalyvaus 140 studentų.
Pagrindinė figūra – studentas
Įgyvendinant projektą, A. Pelenienės ir J. Zabulytės-Kupriūnienės teigimu, iš esmės keičiama visa mokymosi programa. „Nuo į studijų turinį orientuotos programos pereinama prie studijų rezultatais grįstų, kuriose studentai raginami būti savarankiškais ir aktyviais studijų proceso dalyviais, nes probleminio mokymosi sistema yra paremta savarankišku, į konkrečių praktikos problemų sprendimą orientuotu darbu. Šis mokymosi būdas leidžia studentui įsigilinti į konkrečią situaciją, problemą, nagrinėti jas įvairiapusiškai. Svarbi mokymosi dalis yra ir komandinis darbas, bendradarbiavimas vieniems su kitais.
Naujai rengiant studijų programas didelis dėmesys skiriamas ne tik kontaktiniam laikui, bet ir savarankiškam darbui. Vaidos Steponėnienės nuomone, gerai organizuotas studento savarankiškas darbas plėtoja bendrąsias ir dalykines kompetencijas, turi daug galimybių ugdyti kūrybiškumą ir atsakomybę. Kadangi ugdymo procese svarbus studento savarankiškumas, neišvengiamai keičiasi ir dėstytojo vaidmuo. Jis koordinuoja, kuruoja, stebi studentų darbą, nukreipdamas jauną žmogų žinių link, taigi tampa nebe žinių perteikėju, o konsultantu“, - pasikeitimus pasakojo projekto atstovės. Kalbėdamos apie pokyčius, kuriuos pajus studentai, koordinatorės tvirtino, kad šie nebegalės būti pasyviais dalyviais, kurie ateina į paskaitas, tyliai, pernelyg neklausinėdami susikonspektuoja visą informaciją, išlaiko egzaminus. „Bus vertinamas visas mokymosi procesas, kur svarbiu taps pačių studentų savęs ir kolegų darbo vertinimas grupėje. Taigi pagrįstai tikimės, jog studentai taps labiau motyvuotais“, - teigė J. Zabulytė-Kupriūnienė, kuri kartu yra ir nacionalinio ECTS prokelto ekspertė Utenos kolegijoje.
Pasak Utenos kolegijos atstovių, projektu siekiama, kad studijos taptų lankstesnės, patrauklesnės bei kokybiškesnės. Pagal naujai taikomus metodus jau dirba įvairių Europos Sąjungos valstybių aukštosios mokyklos.
Dėstytojai idėją palaiko
J. Zabulytės-Kupriūnienės teigimu, PROMOSID projekte nė kiek ne mažesnis prioritetas teikiamas ir dėstytojų kompetencijų plėtojimui atnaujinant paklausias studijų programas ir jose diegiant inovatyvius mokymosi metodus bei formas. Projekte jau įvyko įvairūs mokymai, stiprinantys dėstytojų kompetenciją.
„Žinoma, kaip ir kiekviena naujovę, projekto į kolegiją atneštus pokyčius dėstytojai iš pradžių vertinamo pakankamai atsargiai. Kilo klausimų, ar tikrai bus geriau, ar pakaks žmogiškųjų resursų. Ilgainiui, visos abejonės dingo, pabandžius pradėti darbus praktiškai“, - pasakojo moterys.
Padės pasirinkti tikslingiau A. Pelenienė ir J.Zabulytė-Kupriūnienė tikino, jog projektas unikalus tuo, kad dėstytojai gali plačiai pasinaudoti kūrybine išmone. Probleminio mokymosi programa leidžia studijų programai ir aukštajai mokyklai turėti savo veidą, studentams padeda pasirinkti būtent tą, o ne kitą aukštąją mokyklą. Projekto atstovės neabejojo, kad tai ne tik mokyklos privalumas, bet ir jos išskirtinumo ženklas. „Žinoma, projektas reikalauja labai daug žmogiškųjų išteklių. Tačiau jį įgyvendinant, atsiveria galimybės ne tik atnaujinti studijų programų turinį, taikyti inovatyvius mokymosi metodus, bet ir užmegzti tarptautinių ryšių, pagal atnaujintas programas skatinant studentų mainus“, - pasakojo Utenos kolegijos darbuotojos.
PROMOSID projektui įgyvendinti skirta daugiau nei 800 tūkst. lt, kur didžioji dalis – Europos Sąjungos lėšos. Planuojama projekto pabaiga – 2012 m. rugsėjo 30 d.
Šarūno Mažeikos / BFL nuotr.
