Šilutė - miestas, įsikūręs buvusioje skalvių genties teritorijoje. Žemės aplink Šilutę ir toliau į šiaurę ir rytus buvo vadinamos Lamata ar Lamotė. Per šias žemes Kryžiuočių ordino laikais (XIV a. – 1525 m.) Šilutės seniūnijos teritorije ėjo kelias iš Tilžės į Klaipėdą.1511 m. įkurta smuklė, apie kurią susidarė Šilokarčemos gyvenvietė.
XVI a. pr. atsikūrė Verdainė, 1540 m. joje gyveno 27 šeimos. 1566 m. pastatyta Verdainės evangelikų liuteronų bažnyčia. 1588 m. įsteigta Verdainės parapijinė mokykla su biblioteka. 1540 m. įkurta Žibų gyvenvietė, kurioje gyveno amatininkai. Nuo XVI a. antros pusės Šilokarčema (vok. Heydekrug) ėmė garsėti savaitiniu turgumi, į kurį suvažiuodavo žvejai, žemdirbiai, amatininkai, pirkliai ne tik iš gretimų apylinkių, bet ir iš Žemaitijos, Kuršių Nerijos, Rusnės ir kt.XVII a. įkuriami dvarai Barzdūnuose, Macikuose, Verdainėje ir kt. XVII a. Šilokarčemoje ir Verdainėje apsigyveno nuo religinio persekiojimų pabėgę škotai. Verdainėje įsteigta karčiama.
1684 m. Rusnės kunigas Mykolas Gaidys Verdainės pakraštyje įrengė sodybą, kuri tapo Gaidelių kaimo pradžia. 1525–1701 m. Šilutės seniūnijos teritorija priklausė Prūsijos kunigaikštystei. Karo metu, 1628–1635 m., ją valdė švedai, 1701–1871 m. - Prūsijos karalystė.
XVIII a. Šilutės seniūnijos teritorijoje pasikeitė gyventojų sudėtis – senieji gyventojai, kurių pagrindą sudarė lietuvininkai, žuvo ar išmirė per amžiaus pradžioje vykusį Šiaurės karą ir maro epidemiją, vėliau – Septynerių metų karą (1756–1763 m.), o jų vietas užpildė vokiečiai, austrai ir kt.
Šilokarčemoje 1718 m. atidaryta pašto stotis, 1721 m. įsteigtas valst. dvaras, 1722 m. – valsčiaus centras, 1736 m. – gėrimų krautuvė. Laučiuose 1739 m. įsteigta pradžios mokykla.
1784 m. Šilutės apylinkėse buvo 14 kalvių. XVIII a. Šilutės apylinkėse buvo įvairių amatininkų: batsiuvių, siuvėjų, kalvių, odininkų, kailiadirbių, skrybėlininkų, kepėjų, mėsininkų, daržininkų, tekintojų, puodžių, kubilių, stiklių, dailidžių, stalių, dažytojų, mūrininkų, akmenskaldžių, tabako gamintojų, malūnininkų, aludarių, degtindarių, valtininkų. Amatininkais dažniausiai būdavo vokiečiai.
1818 m., Šilokarčemai tapus apskrities centru, joje ir jos apylinkėse pagyvėjo gyvenimas. XIX a. Šilokarčemoje buvo atidaryta vaistinė (1816 m.), ligoninė (1837 m.), baptistų namai 1837 m.), teismas (1839 m.), sūrių gamykla (1842 m.), kalėjimas (1848 m.), knygynas (1858 m.), spaustuvė (1861 m.), telegrafas (1862 m.). Žibuose pastatyta katalikų bažnyčia (1850 m.), Žalgiriuose įkurta bežemių kolonija (1870 m.). Pradžios mokyklos įsteigtos Gaideliuose (1821 m.), Grabupiuose (1821 m.), Žibuose (1844 m. – mergaičių, 1864 m. – aukštesnioji berniukų), Metirkviečiuose (1858 m.), Vileikiuose (1873 m.), Didšiliuose (1876 m.), Žalgiriuose (dvi – 1878 ir 1886 m.) ir kt.
